Mes turime 430 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4185
mod_vvisit_counterŠią savaitę:20386
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:96416
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Artėjant šildymo sezonui, bliūkšta valdžios pažadai

2011 m. rugsėjo 10 d., šeštadienis Nr.66 (1113)

Augant kuro kainoms šiluma brangsta

 

Artėjantis šildymo sezonas sėja baimę

Lietuvoje daugiau kaip pusę metų tenka šildyti būstą ir visą tą laiką didelei daliai gyventojų tenka rinktis – valgyti ar mokėti už šildymą. 9 proc. šalies gyventojų laukia šildymo sezono su senomis skolomis. Net gaunantys kompensacijas priversti gyventi pusbadžiu, o kiek dar skurstančių dėl įvairių niuansų jos negauna. Nė kiek ne lengviau išgyventi ir menkas algas gaunantiems žmonėms. Todėl nuo pusės vasaros pasigirstantys šilumos tiekėjų įspėjimai apie 20 proc. brangsiantį šildymą žmonėms kelia jau ne baimę, o paniką.

 

Premjeras tildė šilumos tiekėjus

Šilumininkų įspėjimai apie brangsiančią šilumą ir patarimas ne atostogauti, o taupyti šildymui, nepatiko premjerui Andriui Kubiliui. Jis paliepė negąsdinti žmonių. Tiesa, A.Kubilius nesakė, kad šiluma nebrangs, tiesiog liepė tylėti ir negąsdinti žmonių. Tuo tarpu kuro kainos augo. Niūrios prognozės, kad šį rudenį gamtinės dujos kainuos gerokai brangiau nei praėjusį, pildosi. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skaičiuoja, kad šiuo metu dujos yra 37 proc. brangesnės nei buvo prieš metus. Maždaug trečdaliu brangesnės dujos šilumos kainą didins apie 17 proc.

Premjeras A.Kubilius ir energetikos ministras A.Sekmokas nuo pusės vasaros žadėjo, kad su „Gazprom“ susiderės dėl 15 proc. mažesnės dujų kainos, gyrėsi, kad turi svertų. Atėjus rudeniui paaiškėjo, kad derėtis nemoka, o vadinami svertai – Gamtinių dujų įstatymo naujoji redakcija, numatanti atskirti gamintoją ir tiekėją (kitaip sakant, paimti vamzdynus). „Svertai“ nesuveikė. Neturėdamas ką pasakyti liaudžiai, dabar ministras A.Sekmokas pasiūlė patiems šilumininkams derėtis su „Gazprom“! Šilumos gamintojai taip ir nesuprato, ar ministras juokauja, ar rimtai kalba. Tai gal tada jau gyventojams patiems važiuoti į Maskvą prašyti pigesnių dujų?..


Šilumos kaina rajone kils nedaug

Kol valdžia nesąmones šneka, ruduo nelaukia. Diena po dienos artėja šildymo sezonas. Apie pasirengimą jam kalbamės su UAB „Fortum Švenčionių energija“ direktoriumi Vaclovu PAPINIGIU.

 

Ko tikėtis rajono gyventojams artėjant šildymo sezonui?

Šilumos kainos augimas, nors ir nelabai didelis, bet bus, nes augo kuro kainos. Nuo praėjusių metų lapkričio mėn. gamtinės dujos pabrango 22 proc., mediena – 18,3 proc., o rudenį miškininkai planuoja dar 6 proc. malkinės medienos brangimą. UAB „Fortum Švenčionių energija“ pateikė rajono savivaldybės tarybai suderinti perskaičiuotą šilumos kainą - 22,39 ct/kWh (be PVM) – (dabar – 21,56 ct/kWh). Tarybai pritarus, kaina bus teikiama tvirtinti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Šiuo metu šilumos kaina yra prie mažesniųjų – 12-oje vietoje iš 60 rajonų. Be to, aukščiau mūsų esančių rajonų kainų skirtumai labai maži. Nuo mažiausios kainos mus skiria tik 3 centai, o nuo didžiausios – 13 ct.

 

Kaip įtakojo šilumos kainą investicijos?

Jeigu ne investicijos, šilumos kaina šiuo metu būtų 30 ir daugiau ct/kWh., nes šilumos gamybai buvo naudojamas skystas kuras (dyzelinas), kurio kaina šiuo metu yra aukštesnė net už dujų kainą. Per daugiau kaip dešimtmetį veiklos (įmonė įkurta 2001 m. vasario 6 d.) UAB „Fortum Švenčionių energija“ į rajono šilumos ūkį investavo apie 19 mln. Lt. Pirmaisiais veiklos metais per pirmą vasarą pastatė modernią biokuru kūrenamą katilinę Švenčionėliuose, po poros metų – ir Švenčionyse. Jose papildomai kito kuro (dyzelino) per didelius šalčius, imant kalendorinius metus, reikia apie 5 %.

Modernizuotos ir automatizuotos dvi gamtinių dujų katilinės Pabradėje, visame rajone pakeista virš 60 % šilumos trasų, įrengti visuose miestuose modernūs šilumos punktai, sutvarkyta šilumos ir karšto vandens apskaita. Padaryta daug, kad centralizuotai tiekiama šiluma būtų kiek įmanoma pigesnė. Gamtinių dujų, kurios kaip kuras naudojamas Pabradės mieste, kainos smarkus augimas pakelia šilumos kainos kartelę aukštyn, kas ir sąlygoja kelių centų už kWh šilumos kainos augimą palyginus su taikoma žemiausia šilumos kaina respublikoje. Beje, kainai įtakos turi ir gyventojų, įmonių ir organizacijų nemokumas – įsiskolinimai, neteisingai deklaruoti arba visai nedeklaruoti karšto vandens skaitiklių parodymai. Juk privatininkas, gyvenantis nuosavame name, pirmiausia susimoka už malkas visai žiemai į priekį, o tik po to jas atsiveža į savo kiemą. Mūsų kai kurie vartotojai, pasinaudoję šiluma, dar po to kelis mėnesius nesiteikia susimokėti už šią paslaugą.

 

Ar nėra galimybių ir Pabradėje pereiti prie biokuro?

Galima, bet tam reikėtų didelių investicijų, o jos dar labiau padidintų šilumos kainą. Blogiausia, kad Pabradėje net dvi katilinės, nutolusios viena nuo kitos dviejų kilometrų atstumu. Tarp jų šiluminėms trasoms nutiesti reikėtų virš 2 milijonų litų ir dar apie 6 mln. Lt biokuro katilinės statybai. Viso projekto vertė siektų nuo 8 iki 10 milijonų litų, o vartotojų Pabradės mieste, kurie naudojasi centralizuotai tiekiama šilumine energija vos 600. Todėl šiuo metu tai būtų per sunki našta ir įmonei, ir vartotojams.

 

Gal galima pasinaudoti ES parama?

Šiluminių trasų tiesimui bent šiuo metu nėra skiriama parama, o katilinės statybai jeigu ir būtų skiriama parama, tai sudarytų apie 50 % arba 3 milijonus litų. Tuo tarpu įmonei, įvertinus ir trasų tiesimą, reikėtų dar papildomai investuoti apie 5-6 milijonus litų neatsiperkančių savo lėšų.

 

Jeigu visa Lietuva, kaip siūlo Vyriausybė, pereitų prie medienos, kokia būtų jos kaina?

Malkinės medienos kaina jau ir dabar kyla, o padidėjus jos paklausai, atsiradus naujoms biokuro katilinėms, kiltų dar didesniais šuoliais. Šiandien jau oficialiai per žiniasklaidos priemones skelbiama, kad lietuviška mediena iškeliauja konteineriais į Kiniją, kitas Europos ir pasaulio šalis, ir dėl šios priežasties medienos kaina kyla. Neturiu teisės komentuoti priimtų nutarimų ir valdžios sprendimų, bet kai kurie iš jų tikrai prasilenkia su realybe.

Iki šiol buvo reguliuojamos dujų kainų viršutinės ribos, o kodėl niekas nesusimąstė, kad ir malkinės medienos, kuri naudojama šilumos gamybai, reikėtų reguliuoti arba nustatyti viršutines ribas. Juk medienos kaina per tuos dešimt metų išaugo daugiau kaip du kartus ir toliau kyla. Be to, medienos negalime paimti tiesiai iš miško ir kūrenti, reikia ją susmulkinti, pagaminti medžio drožles, o tam vėl reikalingos investicijos ne tik į smulkintuvus, bet ir į skiedrų pervežimo mašinas. Smulkinimui ir transportavimui reikalingas dyzelinas, kurio kaina šiuo metu yra labai aukšta. O kur dar pelenų išvežimas ir panaudojimas ar utilizavimas. O kiek dar visų kitų teisės aktų, kurie yra privalomi šilumos gamintojams ir tiekėjams, apie kuriuos vartotojams net sunku įsivaizduoti. Tie norminiai aktai kartais atsiranda dėl vieno ar kito pono ar ponios užgaidų, o jų įgyvendinimas krenta ant visų šilumos vartotojų pečių. Visa tai irgi turi nemažą įtaką šilumos savikainai.

 

Ar visos Lietuvos perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių išgelbėtų vartotojus nuo didelių šildymo kainų?

Lygiai tiek pat, kaip daugiabučių renovacija, su kuria siejami per dideli lūkesčiai – žadama, kad šiluma atpigs per pusę. Tai visiškai neįmanoma. Gali atpigti daugiausia 25 proc. Pusę šilumos kainos sudaro pastovios išlaidos ir apytikriai skaičiuojant 50 proc. kainos sudaro kintamos išlaidos arba, tiksliau, kuras, energetiniai resursai. Renovavus namą, kuro išlaidos galėtų sumažėti daugiausia perpus, o tai sudarytų 25 proc. visos kainos. Todėl kai kur žmonės, renovavę daugiabutį, nusivilia, kad šiluma mažai atpigo. Be to, vien pastato apšiltinimas yra mažai efektyvus, jeigu nekeičiamos vidaus šildymo sistemos. Skatinant gyventojus renovuoti namus, reikia pabrėžti ne tiek šilumos atpigimą, kiek jaukumą. Iš tiesų renovuotame name žymiai šilčiau ir jaukiau.

Mano nuomone, kūrenimas mediena pasiteisina tik mažuose miestuose, kur yra kuro ištekliai, ir katilinių galingumai nėra dideli. Įsivaizduokite, kad 60 MW galingumo katilinė kūrenama mediena. Kokio dydžio plotų prie katilinės prireiktų medienos ruošimui ir sandėliavimui? Kaip minėjau, mediena tiesiai iš miško negali keliauti į katilą, ją reikia paruošti. Miesto gatvėmis sunkvežimiai su drožlėmis turėtų judėti dažnai ir dideliu srautu. O kaip piko valandomis?

 

Kaip vertinate greitai augančius gluosnius ir pan. augalus?

Negalėčiau šiuo metu atsakyti dėl kainos, nes nežinau žilvičių auginimo savikainos. Turiu informacijos tik tiek, kad žilvičiams susmulkinti reikalingas smulkintuvas kainuoja virš milijono litų. Lietuva kol kas tokio smulkintuvo neturėjo, artimiausia valstybė, kuri turi tokį smulkintuvą, yra Čekija. Mūsų rajono katilinėms apkūrenti reikėtų apsėti žilvičiais apie 500 tūkst. ha. Manau, tik pirmuosius užaugintus žilvičius susmulkinus ir panaudojus galėsime tiksliai pasakyti, ar ši kurui tinkama žaliava galės konkuruoti su miške užaugusia malkine mediena.

 

Gal saulė ir vėjas pagelbėtų?

Šie alternatyvūs šildymo būdai yra labai draugiški aplinkai, bet vėjo jėgainės – labai brangios, o saulės kolektoriai, kaip papildomi šaltiniai, gali prisidėti tik ruošiant karštą vandenį. Beje, jie taip pat yra labai brangūs ir neamžini. Šios priemonės labiau tinkamos tik taršai mažinti, bet kainos tikrai nesumažins.

 

Visa Lietuva dūsta nuo šildymo kainų. Tai gal jas sumažintų siūlomas šilumos gamintojo, tiekėjo ir administratoriaus atskyrimas?

Šilumos kainos ir tai nesumažins. Nebent naujoji struktūra taupytų pažeisdama higienos normas ir šilumos parametrus, bet tada iškyla pavojus žmonių sveikatai (pirmiausia legionelės vandenyje, - red.). Mažuose rajonuose iškiltų problema ir su administratoriumi, kurį siūloma keisti kas treji metai. Iš kur atsiras tiek profesionalių įmonių, kurios tinkamai atliktų funkcijas? Ar jos bus sąžiningos? Man tai kelia daugybę abejonių.

 

Ar matote išeitį?

Mūsų rajone kaina nėra iš aukštųjų, didžiąją kuro dalį sudaro biokuras. Reikia tikėtis, kad jis nebrangs daugiau negu prognozuojama. Šalies mastu šiuo metu vienintelė išeitis – derėtis dėl dujų kainos sumažinimo, nes Lietuva moka aukščiausią kainą visoje ES, brangiau net už turtingas valstybes.

 

Ar „Fortum Švenčionių energija“ dirba pelningai?

Taip, iki šiol dirbame su nedideliu pelnu. Mažesniu negu nustatė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, tas gautas pelnas yra nukreipiamas naujoms investicijos, trasų keitimui, katilinių kapitaliniam remontui.

 

Irena PAULIUKEVIČIENĖ


 

 
Reklaminis skydelis