Mes turime 77 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:225
mod_vvisit_counterŠią savaitę:16301
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:155187

Stovyklautojai domisi Švenčionių kraštu ir jo žmonėmis

2011 m. rugsėjo 7 d., trečiadienis Nr.65 (1112)

Stovyklaujant laikas bėga nepastebimai greitai. Štai ir išaušo ketvirtoji Kaltanėnų vaikų vasaros poilsio stovyklos 5-os pamainos diena. Kaip ir kiekvieną rytą, taip ir tądien, didelis ir šaunus stovyklautojų būrys susirinko į ryto rikiuotę, kurios metu buvo paskelbta dienos programa bei apdovanoti „Sporto dienos“ nugalėtojai. Vaikų reakcija išgirdus, jog šiandien mokysimės pinti iš šiaudų, buvo labai įvairi: vieni tiesiog nekantravo, o kitiems atrodė, kad tai bus didžiausia kančia. Tačiau atvykę į pynėjos sodybą, visi lyg susitarę sukluso ir stebėjo mūsų mokytoją Zofiją Masevičienę: net patys judriausi klausėsi ausis ištempę pasakojimo apie pynimo vingrybes ir negalėjo akių atitraukti užburti šiaudinių stebuklų grožio. Gerbiamoji Masevičienė, sulaukusi 82-ų metų, nestokojanti kantrybės ir kruopštumo, išmokė vaikus pinti pagrindinę pynę, kurią pramokus, daugelį kitokių darbelių galima sukurti, jei esi sumanus. Taigi trumpai papasakosiu, kaip prasidėjo ponios Zofijos kelias šio amato link.

Šiaudų pynėja Zofija Masevičienė gimė 1929-ais metais Ežerinčiškės k., Cirkliškio sen. Augo nedidelėje šeimoje su dviem broliais, o pinti iš šiaudų išmoko eidama į trečią klasę. Šį amatą perimti padėjo bendraklasės senelė, kuri išmokė pinti krepšius bei kurti sodus. Tačiau visa ši veikla nutrūko baigus mokyklą ir pradėjus šeimyninį gyvenimą – tiesiog širdžiai mielam užsiėmimui nebelikdavo laiko, reikėjo dirbti kolūkyje, prižiūrėti vaikus ir namų ūkį. Tačiau šis pomėgis įaugo į sielą ir negalėjo pražūti, todėl tikrasis renesansas prasidėjo moteriai išėjus į pensiją. Nuo šios akimirkos ir prasidėjo tikrasis meninis kelias. Ponia Zofija pradėjo gaminti įvairius papuošalus, suvenyrus, paveikslus ir jų rėmus, o jos pinami krepšeliai puikuojasi net iki penkių skirtingo pynimo pynių raštais. O ir „kepelyšius“ (skrybėles – aut. pastaba) pinti išmoko taip pat senatvėje, tačiau ne iš meistro, bet pati išardžiusi seną šiaudinę skrybelę. Pynėja sako, kad norint pagaminti vieną tokią skrybėlę prireikia apie 13 metrų ilgio šiaudinės pynės. Daugelis darbų yra saugoma namuose: čia galite pamatyti briedį, kurį senelė pagavo miške, gyvenimo kelius nušviečiančią saulę, nevystančias gėles, malūną, po kurį naktimis laksto velniukai, bei daugelį kitų darbų, kuriuos sukūrė ponia Zofija. Išradinga moteris šiuo metu turi sukūrusi gyvąjį namų muziejų, kuriame saugomi senoviniai namų apyvokos rakandai, audimo staklės, lovos bei lovatiesės.Taip pat senolė gali didžiuotis, jog jos darbai yra iškeliavę į daugelį pasaulio šalių, keli net ir už Atlanto sugebėjo patekti. Tačiau pynimas iš šiaudų nėra vienintelė veikla, kuria užsiima ar užsiėmė ši auksinių rankų moteris, ji taip pat daug audė per savo gyvenimą: yra nuaudusi beveik 90 „divonų“ (lovatiesių – aut. pastaba) ir dar visą gausybę rankšluosčių. Senolė net savo jaunystės suknelių neišmeta kaip daugelis, bet sukarpo jų medžiagą kvadratėliais, juos apneria ir susiuva - šitaip gimsta nuostabaus grožio užtiesalai.

Po apsilankymo ir pamokos pas šiaudų pynėją ir audėją, pajudėjome į Naujo Strūnaičio kaimą. Čia aplankėme vandens malūną, kurio langai panašūs į saulę - derliaus ir vaisingumo simbolį. Taip pat aplankėme klasicizmo stiliaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, kurioje mus priėmė ir bažnyčios istoriją papasakojo Strūnaičio parapijos klebonas Aldas Čeponis. Besidomintiems šiuo gražiu statiniu, pravartu priminti, jog apie šią bažnyčią yra išleista nedidelės apimties knygelė „Strūnaičio bažnyčios istorija“, parengta 1962-1969 m. čia dirbusio bažnyčios administratoriumi kunigo Alfonso Merkio.

Taip keliaudami po atokiau esančias Švenčionių krašto vietas bei bendraudami su šiose apylinkėse gyvenančiais žmonėmis, stovyklautojai praleido dar vieną turiningą dieną, atrasdami įdomių asmenybių bei vertingų pažintinių objektų, semdamiesi kūrybinės dvasios, praktiškumo ir išminties iš gausaus senolių patirties aruodo.

Justas POŠIŪNAS
Kaltanėnų vaikų vasaros poilsio stovyklos „Nalšios žemės takais“ grupės vadovas