Mes turime 99 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2405
mod_vvisit_counterŠią savaitę:21090
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:163083

Kaltanėnuose – 23-oji stovykla „Vėjavaikis“

2014 m. liepos 12 d. šeštadienis Nr. 52 (1390)

„Gyvoji vasaros knyga“ – tokiu pavadinimu Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centre liepos 1-10 vyksta 23-oji Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos kūrybinė stovykla „Vėjavaikis“. Šio straipsnio autorė, minėtos mokyklos direktorė, jau beveik 30 metų leidžia vasaras savo sodyboje gretimame Šakališkės kaime. Nuo pat mokyklos įsikūrimo 1991 metais inicijuoju kūrybines stovyklas. Iš pradžių jos buvo rengiamos Kaltanėnų girininkijos „Pasakų nameliuose“ ir remiamos tuometinio girininko Vytauto Igaunio. Dabar jau gerą dešimtmetį jaunieji kūrėjai kasmet renkasi buvusioje mokykloje, kurią sumanus buvęs mokyklos ir dabartinis centro direktorius Kęstutis Lisauskas po truputį bando paversti tikru vaikų ir jaunimo vasaros rojumi.

Šiais metais stovykloje neįprastą atmosferą kuria įvairių patirčių ir gebėjimų paaugliai (10 - 14 metų amžiaus). Jie bando save pažinti ne tik pasitelkę tradicinį gamtos ir aplinkos pažinimą piešiant bei tapant, bet ir gauna progą apmąstyti tiesiogines ir netiesiogines KNYGOS, kaip objekto ir kaip simbolio, reikšmes įvairiai interpretuodami knygų idėjines ir formaliąsias puses. Stovyklautojai konstruoja jas iš popieriaus, žolės, žiedų, akmenukų, siūlų, medžiagų skiaučių ir t.t. bei atskleidžia neišsemiamas jų prasmes teatrinėmis improvizacijomis ar originalių tekstų kūrimą derindami su įvairiapusėmis gamtos ir aplinkos teikiamomis galimybėmis. Taip ieškoma ne tik kuo švaresnių individualių paieškų, bet ir grįžtama prie knygos, kaip minties ir žinių šaltinio, primenant jaunimui jos tiesioginę funkciją.

Beje, stovykla vyko Lietuvos dainų šventės metu, todėl joje nepamirštos dainos, žaidimai ir šokiai, o liepos 6-tąją - Valstybės dieną - kartu su visais vaizdingoje Žeimenio ežero ir Žeimenos upės santakoje buvo giedamas Lietuvos himnas.

Šių metų naujovė – Švenčionių rajono vaikai. Jaunuoliai iš Švenčionių ir Švenčionėlių meno mokyklų papildė kūrybingų vilniečių būrį, turėdami galimybę nemokamai dalyvauti užsiėmimuose įskaitant ir būtinąsias darbo priemones. Beje, „Vėjavaikį“ jau kuris laikas savarankiškai yra atradę Pabradė, Kaunas ir net Klaipėda. Prie švenčioniškių „globos“ prisideda Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centras bei rajono valdžia, žymiai sumažinę būtinąsias buitines išlaidas saviškiams. Tikimasi, kad ši iniciatyva pasiteisins ir ateityje bus galima tikėtis švarių fondų, asmeninių rėmėjų ir valdžios paramos. Neabejojama, kad toks kultūrų susiliejimas suteikia daugialypės naudos, turint omeny daugiametę „vilnietiškos mokyklos“ patirtį bei originalius meninius metodus auklėjant kūrybingą asmenybę. Na, o „sostiniečiai“ turi progą pamatyti ir pamąstyti, jog „centras“ nebūtinai yra sostinė – jis gali būti ir (ir yra) kiekvieno širdyje ir galbūt kaip tik toje, kuri yra „toliausiai“ nuo susikurtų stereotipų...

Jūratė STAUSKAITĖ