Nuo 2013 m. rudens daug kartų rašėme apie afrikinio kiaulių maro (AKM) realią grėsmę ir priemones, kurios padėtų užkirsti kelią užkrato patekimui į Lietuvą, taip pat ir į mūsų rajoną. Paskutiniu metu įsivyravusią ramybę nutraukė žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie naujus AKM židinius kaimyninės Baltarusijos Vitebsko srityje. Židinys Verchnedvinsko rajone, kur AKM įtariamas 2 kiaulių ūkyje laikytoms kiaulėms, yra dar palyginus tolokai nuo Lietuvos, o Astravo rajone Bolšaja Stracha kaime nustatytas AKM židinys – vos už 15 kilometrų nuo Lietuvos valstybinės sienos. Dar daugiau nerimo kelia pranešimas, kad vos už 1 km nuo Lietuvos valstybinės sienos ties Ignalinos rajonu smulkiame ūkyje dviem kiaulėms nustatyta infekcinė liga, kurios požymiai labai jau panašūs į afrikinio kiaulių maro požymius. Kas tas vienas kilometras? Faktiškai, jei tyrimai patvirtins AKM, galima galvoti ir ne be pagrindo, kad AKM užkratas galėjo patekti į kaimyninį Ignalinos rajoną, o tai jau labai rimta. Bet kaip liaudis sako, viena bėda – ne bėda, nes jų būna kelios. Prie to, kad AKM aptiktas ir, ko gero, užimantis vis naujas teritorijas Baltarusijoje, Lenkijoje, dar Latvija prisidėjo. Tad Lietuva faktiškai apsupta afrikinio kiaulių maro užkrato. O tai jau rimta ir reali grėsmė, nes afrikinis kiaulių maras gali suduoti didelį smūgį kiaulininkystės vystymui Lietuvoje.

Apie kylančias AKM grėsmes ir kaip sekasi vykdyti prevencines priemones siekiant užkirsti AKM užrato patekimui į Švenčionių rajono teritoriją kalbuosi su Švenčionių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiuoju veterinarijos gydytoju-inspektoriumi Vytu Jazgevičiumi.

- Praėjo nemažai laiko nuo to momento, kai Lietuvoje buvo surasti AKM užsikrėtę negyvi du šernai, ir žmonės lyg ir pamiršo gresiantį pavojų, o kokia situacija dabar dėl to nelemto afrikinio kiaulių maro?

- Realus pavojus niekur nedingo, situacija kasdien vis blogėja, nes gaunami nerimastingi pranešimai iš Baltarusijos, kurioje, matyt, nepavyko užkirsti kelio AKM užkrato plitimui ir dabar AKM židiniai jau aptikti visiškai arti Lietuvos sienos. Vitebsko srityje, vos 15 km nuo Lietuvos sienos, o čia pat, netoli valstybinės sienos, einančio Ignalinos r., vos 1 km atstumu. Tai faktiškai jau per žingsnį nuo mūsų. Tad nusiraminti tikrai nėra pagrindo. Mūsų tarnyba ir nejautė jokio atokvėpio. Vykdėme prevencines priemones. Tikrinome, kaip kiaulių laikytojai, gyvenantys buferinėje zonoje, laikosi keliamų reikalavimų. Blogiausia, kad kaimyninėje valstybėje AKM nustatytas ne tik šernams, bet įžengė ir į kiaulių tvartus. Prie visos situacijos prastėjimo dar prisidėjo ir Latvijoje rasti AKM židiniai. Ir ten afrikinis kiaulių maras nustatytas ne tik šernams, bet ir kiaulėms, Gaudami tokias nerimastingas žinias mes ramiai gyventi negalime ir, matyt, ilgai negalėsime, nors Lietuvoje daugiau AKM židinių kol kas ir nerasta.

- O kokia padėtis vykdant prevenciją Švenčionių rajone? Ar sumažėjo kiaulių augintojų buferinėje zonoje?

- Iškilus realiam AKM užkrato patekimui į mūsų rajoną ir vykdydami prevencines priemones mes stengėmės aplankyti visus buferinėje zonoje (10 km nuo valstybinės sienos su Baltarusija) gyvenančius kiaulių augintojus. Prasidėjus prevencinių priemonių įgyvendinimui kiaulių augintojų buferinėje zonoje buvo 469 ir augino jie 1351 kiaulę, o šiandien kiaulių augintojų, gyvenančių buferinėje zonoje, žymiai sumažėjo ir liko 98, kurie augina 290 kiaulių. Tiek yra pagal registruotus ūkius. Nemažai žmonių – 142 – atsisakę kiaulių auginimo gavo pinigus, o likusieji palengva taip pat paskerdė ar pardavė kiaules, bet likęs kiekis dar nėra mažas. Tikrinant kiaulių auginimo ūkius rasta nemažai trūkumų, surašyti aktai ir duota laiko jiems pašalinti. Apie 20 kiaulių augintojų pasiruošę įgyvendinti visas prevencinių priemonių reikalavimus ir kiaules laikyti toliau. Tam, žinoma, reikia didelių investicijų, liūdniausia, kad tos investicijos gali nueiti perniek, jei netoliese atsirastų AKM, visos kiaulės 100 proc. būtų naikinamos.

- Pavasaris, vasara – pats laikas, kai kaimo žmonės perka paršelius, o kas jei žmogus nusipirkęs jų neįregistruos ir sau tyliai augins?

- Čia yra didelė problema. Kai kas iš tikrųjų galvoja, kad nusipirksiu ir neužregistruosiu, bet toks mąstymas gali brangiai kainuoti, nes dabar yra paruošti įstatymai ir gresia didelės baudos, net iki 1000 litų už neįregistruotas kiaules. Tad ar verta rizikuoti? O naujų mes neregistruojame tol, kol neįrengta kiaulių laikymo vieta, atitinkanti visus biosaugos reikalavimus. Žmonės bent kuriam laikui turėtų pagalvoti, kuo pakeisti kiaulių auginimą, nes situacija dabar nėra dėkinga ir perspektyva kiaulininkystės srityje buferinėje zonoje gana liūdna.

- Buvo tikrinami visi sumedžioti šernai. Įtarimų nerasta?

- Mes nuolat tikriname 100 procentų visus sumedžiotus šernus. Tarp ištirtų daugiau nei 280 šernų jokių įtarimų nekilo. Buvo rastas vienas kritęs šernas, bet jis irgi nebuvo užsikrėtęs AKM. Nors šernų medžioklė buvo vykdoma aktyviai, bet didelio padidėjimo, palyginus su ankstesniais metais, nesijautė. Medžiotojai sako, kad šernų nėra daug. Kas žino, gal taip yra.

- Ar pasikeitė žmonių požiūris į AKM pavojų?

- Situacija pasikeitė ženkliai. Anksčiau nuvažiavę turėdavome aiškintis, ko čia mes ieškome, tekdavo išgirsti ir tokių replikų, kad tai daroma tyčia, o dabar žmonės jau ir patys skambina, klausia ką daryti. Galiu pasakyti, kad viskas priklauso nuo žmonių sąmoningumo. Gali įsirengti ir dušus, ir tvoras, bet užteks vieną kartą įeiti į tvartą nepersirengus ir nepersimovus batų, ir gali atsinešti užkratą. Smulkmenos gali būti lemtingos. Žmogus tai turi suprasti. Dabar mes pradėsime antrą tikrinimo etapą. Žiūrėsime, kaip kiaulių laikytojai pašalino trūkumus. Pirmo etapo metu nubaudėme piniginėmis baudomis 6 žmones, tai dabar gali būti ir daugiau. Medžiotojai taipogi turėtų nenusiraminti ir vykdyti visus biologinės saugos reikalavimus ir aktyviai medžioti. Beje, yra seniūnijų, kur kiaulių augintojų jau beveik nebeliko, tai Strūnaičio seniūnija (liko vos 2 ir tie žada kiaules skersti), Švenčionių m. (liko tik 1 gyventoja, laikanti kiaules). Norėčiau priminti, kad tie kiaulių augintojai, kurie laiko virš 10 kiaulių ir už buferinės zonos teritorijos turi laikytis visų buferinei zonai keliamų biosaugos reikalavimų.

- Ir ką dar norėtumėte pasakyti baigiantis pokalbiui?

- Norėčiau padėkoti už pagalbą seniūnams, kurie padėjo ir susirinkimus organizuoti, ir dėl informacijos paskleidimo. Džiaugiuosi, kad ir žmonės suprato AKM pavojų, o nusiraminti dar anksti, nes iš kaimyninių valstybių gaunamos žinios yra tokios, kad virusas ir ligos valstybių sienų nepaiso. Todėl ypatingai griežtos apsaugos priemonės kiaulių laikymo vietose yra privalomos visiems kiaulių laikytojams. Privalu užtikrinti, kad kiaulių ūkiuose nesilankytų pašaliniai asmenys. Reikia stebėti laikomų kiaulių sveikatos būklę ir esant nors menkiausiam įtarimui nedelsiant informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Medžiotojai privalo pristatyti tyrimams kiekvieno buferinėje zonoje sumedžioto šerno kraujo ir organų mėginius. Kiaulių augintojai, paskerdę kiaulę, turi informuoti savo veterinarijos gydytoją, kad nurašytų, o tie, kurie galvoja, kad nusipirkus paršelį galima auginti ir neregistravus, lai pagalvoja apie pasekmes. Jos gali būti labai liūdnos. Tai, kad su afrikiniu kiaulių maru juokauti negalima, turi suprasti visi, o kaime gyvenantys žmonės turėtų pagalvoti apie alternatyvą, nes kaip jau sakiau, kiaulininkystės laukia liūdnos perspektyvos, ir tai ne vienerių ar dvejų metų laikotarpiu, - baigdamas pokalbį sako Švenčionių VMVT vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius Vytas Jazgevičius.

Algis JAKŠTAS