Nors pagrindiniai kirtimų bei miško atkūrimo darbai atliekami žiemą ir pavasarį, šiltuoju metų laiku miškui reikalinga nuolatinė priežiūra ir stebėsena. Miško sanitarinės apsaugos užtikrinimas yra vienas reikšmingiausių vasaros darbų.

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio vedėjas Gintautas Sventickas primena, kad neseniai iškirstas ar atsodintas miškas yra itin lengvai pažeidžiamas. „Pasodinus miško želdinius, būtina kuo dažniau juos aplankyti. Pavyzdžiui, pušiniai straubliukai, nugraužiantys priekelmės stiebelio dalį, per trumpą laiką gali padaryti sunkiai atitaisomą žalą, jei nepritaikomos cheminės apsaugos priemonės.

Sanitariniai kirtimai – ištisus metus

Nuo pavasario iki rugpjūčio 1 d. miškų savininkai kiekvienais metais skatinami nevykdyti kirtimų, taip užtikrinant perinčių paukščių ramybę. Tačiau jokie kirtimų apribojimai negalioja, atliekant atrankinius sanitarinius kirtimus, kai medžius užpuola liemenų kenkėjai. Paukščių perėjimo sezonas nustatytas tik tam tikrų kategorijų miškuose, o draudimų terminai skiriasi priklausomai nuo atliekamo kirtimo rūšies. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl iškilus abejonėms, reikia konsultuotis su VMT pareigūnais“, – pasakojo G. Sventickas.

Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad sanitariniams kirtimams leidimas reikalingas tuo atveju, kai kertami kenkėjų užpulti, bet vis dar žaliuojantys medžiai – net ir tada, kai kelminėje dalyje vis dar gyvybingas medis yra pradėjęs džiūti nuo viršūnės. Toks be leidimo nupjautas medis miško pareigūnams gali sukelti įtarimų dėl kirtimo teisėtumo. Nemalonumų galima išvengti VMT pateikus pranešimą apie ketinamą vykdyti sanitarinį kirtimą. Pranešimo ar leidimo pateikti nereikia, kai kertamos vėjavartos, vėjalaužos ir stipriai pažeisti medžiai – šiuos darbus daryti būtina, nes tokie medžiai gali lengvai tapti nauju liemenų kenkėjų židiniu.

Būtina laiku išgabenti

Po kirtimų neišgabentos medienos likučiai, vėjavartos, vėjalaužos yra masalas kinivarpoms, kurios šiuo metu yra paplitusios visoje Lietuvoje. Taigi medienos išgabenimo darbų nevertėtų atidėlioti. Pavyzdžiui, praūžus gamtinėms stichijoms, reikėtų nedelsiant apsilankyti miške ir pašalinti išvartytus medžius. Visus medienos likučius reikalaujama išgabenti mažiausiai 3 km atstumu nuo miško. Nesant galimybei iš karto to padaryti, nukirstus medžius bei medieną būtina apdoroti insekticidais.

„Kalbant apie medienos išgabenimą, reikėtų atkreipti dėmesį į sugriežtėjusią tvarką: gegužės 1 d. įsigaliojo nauja nuostata dėl medienos gabenimo iš kirtavietės. Vežant daugiau kaip 1 m3, reikia užpildyti Medienos gabenimo lapą. Iki šiol be dokumentų buvo galima gabenti iki 3 m3 medienos.

Taip pat svarbu nepamiršti, kad medžių kirtimams ir medienos gabenimui afrikinio kiaulių maro grėsmės zonoje vis dar galioja reikalavimas gauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą“, – priminė G. Sventickas. Tai aktualu ir nedidelės apimties sanitarinius darbus atliekantiems miško valdytojams – visi veiksmai privalo būti raštu suderinami su artimiausiu Valstybinės maisto ir veterinarijos teritoriniu padaliniu.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija.