Mes turime 326 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1590
mod_vvisit_counterŠią savaitę:11777
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:87807
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Daugiabučių renovacija: sprendimą priima dauguma

2011 m. rugpjūčio 31 d., trečiadienis Nr.63 (1110)

Jūsų būstas gali būti atnaujinamas prieš jūsų valią!

 

Renovacija vyksta ir be valdžios pagalbos

Ne iš karto supratau pašnekovo – Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento vyr. specialisto Vytauto Jonaičio pasakymą, kad daugiabučių renovacija vyksta neblogai, nors taip sakant jau teko girdėti ir aplinkos ministrą. Taip, yra šalyje atnaujintų namų, bet tai tik, kaip sakoma, pirmosios kregždės. Pasirodo, tai, kad gyventojai savo lėšomis keičia supuvusius langus ir stiklina balkonus, valdžia vadina renovacija ir priskiria prie savo pasiekimų. Aišku, ir tokiu būdu šilumos galima šiek tiek sutaupyti, bet per sienas ir stogus ji toliau kiaurai eina. Ekspertai teigia, kad 30 proc. šilumos išeina į aplinką per blogus langus, 25 proc. per nesandarius pastatų stogus, 33 proc. – per sienas. Neefektyviai veikia ir pasenusios bei dažniausiai išbalansuotos vidaus šildymo sistemos, kurias taip pat galima atnaujinti su europine parama. V.Jonaitis pripažino, kad iš tikrųjų renovuotų daugiabučių yra tik 3 proc. Renovacijai skirti europiniai pinigai kažkur guli, gyventojai sunkiai ryžtasi tokioms išlaidoms, o pastatų būklė blogėja. Suprantama, kai žmonės vos galą su galu suduria, neskatina imtis būsto remonto net bauginimai didėsiančia šilumos kaina. Kuo daugiau baimės, tuo daugiau apatijos...

 

Ar pakankama parama?

Parama daugiabučių atnaujinimui gerais laikais siekė 85 proc. Būtent tokia parama pasinaudoti nusišypsojo laimė Švenčionėlių m. Liepų g. aštuonbučių gyventojams. Į valdžią atėję konservatoriai pasielgė „originaliai“ – sumažino paramą iki 15 proc., kad būtų atnaujinta kuo daugiau namų. Paskui supratę klaidą padidino šią paramą, kompensuodami techninius projektus, kurių kaina iš karto išaugo keliskart. Dabartinė 30 proc. parama – gudrus ėjimas. Procentai gražėja, bet argi galima pinigine išraiška lyginti šimtus tūkstančių siekiančią pastato šiltinimo darbų ir medžiagų vertę, kurios kompensuojama 15 proc., su keliolikos tūkstančių vertės techniniu projektu, kuris kompensuojamas 100 proc.? Dar pridėkime techninę priežiūrą ir administravimo išlaidas, ir štai parama skaičiais padvigubėja - 30 proc. Patirtis rodo, kad vienam būstui paskola gali sudaryti apie 12 tūkst. Lt, kartais iki 16 tūkst. Bent jau taip buvo iki šiol. Bankai šiuo atveju ne savo pinigus skolina, o tik administruoja Kontroliuojančiojo fondo jiems patikėtus. Turintiems teisę gauti šildymo išlaidų kompensaciją gyventojams visą renovacijos sumą apmoka valstybė. Kiti gyventojai turi naudoti savo arba skolintas lėšas, o paramos sumą gauna tik po darbų atlikimo, tada ženkliai sumažėja paskolos suma.

Ar valstybės parama pakankama? Čia kaip pažiūrėsi. Daugiabučių namų gyventojai nepatenkinti, o privačių namų savininkai sako – tik duokit. Bet jiems niekas neduoda...

 

Imsis prievartos?

Būtų tobula, kad daugiabučių gyventojai steigtų bendrijas ir tvarkytųsi savarankiškai, bet laikas bėga, o reikalai nejuda, todėl „žaidimo taisyklės“ keičiamos. Šiuo metu pakanka, kad 51 proc. (pusė butų + vienas) butų savininkų nuspręstų renovuoti daugiabutį, ir likusiems gyventojams neliktų galimybių prieštarauti, beliktų po to 20 metų mokėti paskolą – jeigu ne geruoju, tai teismo sprendimu. Vienas iš atrinktų kredituoti bankų kelia griežtesnius reikalavimus – paskolą daugiabučiui išduoda tik tada, kai yra 60 proc. butų savininkų pritarimas.

 

Butas privati, namas – bendra nuosavybė

Pasak būsto atnaujinimo tema seminarą vedusių E. Platūkienės ir V.Jonaičio, tokios griežtos pozicijos imtasi ginant viešąjį interesą. Vadovaujantis demokratijos principu, sprendžia dauguma, o mažuma paklūsta. Negali mažesnioji dalis daugiabučio gyventojų trukdyti procesui. Be to, kaip išaiškino V.Jonaitis, daugiabučio namo butai – tik sąlyginai privati nuosavybė. „Privatu tik tai, kas yra bute iš vidaus, o visa kita – šildymo sistema, vandentiekio ir nuotekų vamzdynai, pamatai, stogas ir netgi buto sienos – bendra nuosavybė, ir čia galioja ją ginantys įstatymai.

 

Skatina geri pavyzdžiai

E.Platūkienė pademonstravo, kaip geras pavyzdys užkrečia. Panevėžyje vieno daugiabučio gyventojai renovavo savo namą. Aišku, net pagal valdžios sampratą – langai ir balkonai, o iš esmės. Netrukus toje gatvėje ir gretimose vienas po kito šiuo pavyzdžiu pasekė kiti namai. 1992 m. prasidėjusios ir vėžlio žingsniu vykstančios daugiabučių renovacijos lyderis – išlieka Panevėžys (150 projektų).

Pasak lektorių, skamba neįtikėtinai, bet žmonėms apie būsto atnaujinimą trūksta informacijos, todėl imta rengti tokius seminarus šalies miestuose ir miesteliuose. Specialistai džiaugiasi, kad po jų sulaukiama naujų paraiškų. Per pirmąjį šių metų pusmetį renovuoti būstus pareiškė norą 113 naujų bendrijų.

 

Remontai per prievartą jau prasidėjo!

Klaipėdoje vieno daugiabučio gyventojai pasibaisėję – iš jų reikalaujama sumokėti už name esančio vamzdyno stovo pakeitimą. Mokėti privalės net ir tie, kurie vamzdynus savo butuose jau pasikeitė patys.

Kai kurie namo gyventojai tik iš gautų sąskaitų sužinojo, kad name priverstinai bus keičiami vamzdžiai, o už juos per pusmetį 108 butų savininkai privalės namą administruojančiai bendrovei sumokėti per 168 tūkst. litų.

Namą administruojančios bendrovės direktorės teigimu, apie žmonių nepasitenkinimą įmonė žinanti. Tačiau ji užtikrino, jog kad ir kaip jie besipiktintų, už šiuos darbus vis tiek teks sumokėti. Namas senas, jam per 50 metų, jo būklė labai bloga. Keliuose butuose situacija buvo, avarinė, todėl ir nutarta sutvarkyti viso namo šalto bei karšto vandens cirkuliacijos vamzdynus.

 

Irena PAULIUKEVIČIENĖ


 

 
Reklaminis skydelis