Mes turime 299 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2307
mod_vvisit_counterŠią savaitę:12494
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:88524
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Berniūnuose – šventiškas projekto pristatymas

2014 m. birželio 11 d. trečiadienis Nr. 44 (1382)

Berniūnų kaimo bendruomenė „Mojus“ atgaivino nemažai gražių tradicijų ir ženkliai prisidėjo prie kaimo gyvenimo pagerinimo. Tačiau „Mojaus“ pirmininkė Ona Raguckienė idėjų nestokoja ir rengia naujus projektus.

Gegužės pabaigoje Berniūnuose vėl vyko didžiulė šventė, kurios metu bendruomenei buvo pristatytas ir naujas projektas „Tautosakos fiksavimas Berniūnų kaime“.

Šventė tradiciškai prasidėjo gegužinėmis pamaldomis Švč Mergelei Marijai, kurios Berniūnuose vadinamos „mojavomis“.

Nuo seno gegužę kaimo trobose skambėdavo giesmės ir maldos Švč. Mergelei Marijai. Ši graži tradicija palengva sugrįžta į daugelį Lietuvos vietovių. Vyresnieji berniūniškiai dar prisiminė ir senąsias „mojavas“ jų kaime, kai melstis susirinkdavęs visas didelis kaimas, o jaunimas vis nenustygdavo vietoje, rimtį retsykiais sutrikdydami tai juokeliais, tai karkvabalį paleisdami, tai mergaites už kasų timptelėdami...

Išsileidę į prisiminimus, ėmė ir daugiau apie senovę pasakoti. Čia pat vaikams įvairių žaidimų parodė, dainų padainavo. O kiek slėpiningų legendų, padavimų ir kitokių istorijų dar iš lūpų į lūpas eina. Kad visa tai išliktų ir ateinančioms kartoms, projekto „Tautosakos fiksavimas Berniūnų kaime“ dėka surinkta ir išsaugota skaitmeninėse laikmenose.

Smagu, kad kaimo žmonių išmintimi ir kultūriniu paveldu domisi vaikai bei jaunimas. Jų ypač daug dalyvavo projekto pristatyme Berniūnuose, erdviame kieme prie bendruomenės namų. Čia svečiams garavo Algirdo Breidoko verdama žolelių arbata, ant laužo pūpsojo didžiulis puodas kopūstų su mėsa troškinio (liaudiškai vadinamos biguzu), stalai lūžo nuo sūrių, pyragų, naminės duonos, kvepėjo šviežias medus, naminės dešros, kumpiai ir lašiniai – visa tai tradiciniai šio krašto valgiai, kuriuos gaminti senosios šeimininkės išmoko jaunąsias.

Gražiai teatralizuotas senovines rugių apėjimo tradicijas parodė Švenčionėlių kultūros centro folkloro kolektyvas „Sudota“ (vadovė Leonarda Vilčiauskienė), su dainomis, muzika, pasisėdėjimais, vaišėmis ir užkalbėjimais, kad tik rugeliai gražiai augtų ir gerą derlių subrandintų.

Švenčionėlių kultūros centro garbaus amžiaus žmonių kolektyvas „Senjorai“ (vadovė Vida Vilutienė) parodė gausiai susirinkusiems berniūniškiams ir kaimo svečiams įvairių  šokių programą, o folkloro kolektyvo „Erškėtėlis“ (vadovė Loreta Šidlauskienė) mažasis pasakorius Radminas Leleiva taip išraiškingai pasekė pasaką „Kukys ir gegužė“, kad visas kiemas ilgai dar aidėjo nuo plojimų. Beje, visi minėtieji Švenčionėlių kultūros centro kolektyvai pakviesti dalyvauti ir Pasaulio lietuvių dainų šventėje „Čia mano namai“ Vilniuje.

Mažajam pasakoriui nė per nago juodymą nenusileido ir didysis – Algirdas Breidokas, jo šmaikštūs pasakojimai sodria šio krašto tarme kėlė juoką ir geras emocijas bei gražiai paįvairino Berniūnų šventę.

Na, o visą renginį emocingai ir kūrybingai vedė Gražina Jarmalytė. Iš jos lūpų taip pat pasklido daug gražių pasakojimų, projekto metu surinktų iš Berniūnų kaimo senbuvių.

Žinoma, į renginį puikiai įsiliejo ir šiuolaikinės kultūros elementai – įvairias šiuolaikines daineles meistriškai atliko didmiesčiuose gyvenantys vaikai, kurie savaitgaliais ar ilgiau per vasaros atostogas atvyksta pasisvečiuoti į Berniūnus pas senelius.

Visi koncertavusieji buvo apdovanoti originaliomis puokštėmis – milžiniškais rabarbaro stiebais su lapais, papuoštais bijūnų žiedais, ir knygelėmis „Švenčionių krašto amatai 2013“.

Ilgai dar nesiskirstė žmonės, juk ir oras buvo šiltas ir sausas, šoko, dainavo, vaišinosi šio krašto tradiciniais valgiais, gaivinosi žolelių arbata su šviežiu medumi, kalbėjosi, kurie seniai nesimatę, vaikai žaidė jiems skirtame žaidimų erdvėje „Anūkynėje“, skambėjo muzika, šio krašto senovinės liaudies ir šiuolaikinės dainos. Visiems buvo linksma, o už tokį gražų suėjimą ir prasmingą projektą, kurio dėka vaikai ir jaunimas galės perimti kaimo žmonių išmintį ir kultūrinį paveldą, dėkojo bendruomenei „Mojus“, jos pirmininkei Onai Raguckienei bei projekto vadovei Vidai Viluienei. Ir be abejonės – kiekvienas sau, kad netingėjo ateiti, kad papasakojo savo prisiminimus, padainavo dainas, pasidalino valgio receptu ar rankdarbių į parodą atnešė, kad tiesiog buvo bendruomeniški ir neabejingi.

Irena POŽĖLIENĖ

 
Reklaminis skydelis