Gražų penktadienio vakarą jauni žmonės nusprendė, kad rūkyti ir vartoti alkoholį nebemadinga... Vaišino visus arbata, klausė jaunimo atliekamų dainų. Koncertavo Zbyšek Lukovskij, Šarūnė Dragūnaitė, Gabija Gudelevičiūtė ir Deividas Dubinovas, Viltė Stefanija Duksaitė, Justina Šapokaitė ir Dovilas Dicevičius.

Taip jaunimas skatino savo draugus ir kitus jaunus žmones atsisakyti žalingų įpročių ir išmokti savo laisvalaikį leisti kitaip. Jaukiai įsitaisę Švenčionių miesto parke jaunuoliai klausėsi muzikos, bendravo, gėrė arbatą, džiaugėsi šiltu oru ir smagiu koncertu. Visi sutarė, kad galima džiaugtis gyvenimu be psichotropinių medžiagų, nes statistika gąsdina.

Švenčionių rajono ugdymo įstaigose buvo atliktas mokinių rūkymo ir kitų priklausomybės ligų paplitimo tyrimas. Tyrimo tikslas: Nustatyti mokinių rūkymo ir kitų priklausomybės ligų paplitimą Švenčionių rajono bendrojo ugdymo įstaigose. Tyrimui atlikti buvo taikomas anketinės apklausos metodas. Apklausa buvo anoniminė. Tyrime dalyvavo Švenčionių rajono savivaldybės bendrąsias ugdymo įstaigas lankantys mokiniai. Dauguma tyrime dalyvavusių mokinių (81,0 proc.) yra 13-16 metų amžiaus. Beveik 86,9 proc. respondentų savo sveikatą vertina kaip gerą arba labai gerą, 12,1 proc. – patenkinamai ir 0,7 proc. – blogai. Pakankamai arba labai laimingais jaučiasi 89,1 proc. respondentų, nelaimingais – 10,5 proc. Net 61,4 proc. respondentų savo artimųjų tarpe turi rūkančiųjų, 37,6 proc. – vartojančių alkoholį, 4,2 proc. vartojančių narkotines medžiagas ir 28,8 proc. – daugiau nei pusę dienos praleidžiančių prie kompiuterio.

Net 51,0 proc. respondentų yra bandę rūkyti, iš jų 67 proc. pirmą kartą pabandė rūkyti būdami 10-14 metų amžiaus. Dažniausiai respondentai pabandydavo rūkyti paskatinti draugų (47,4 proc.) ir smalsumo (49,0 proc.). Per paskutines 30 dienų nuo apklausos atlikimo 34,8 proc. tiriamųjų rūkė, dažniausiai tam, kad atsipalaiduotų ir nusiramintų. 72,2 proc. rūkančių respondentų per dieną surūko 1-10 cigarečių. 42,6 proc. rūko dėl malonaus cigarečių skonio ir kvapo, 25,9 proc. pasirinkimą rūkyti lemia prieinama cigarečių kaina. 66,7 proc. rūkančių respondentų bent kartą yra bandę mesti rūkyti. Vis dėlto 29,6 proc. nėra bandę, tačiau pusė jų galvoja apie tokią galimybę. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad 72,2 proc. rūkančių respondentų supranta, kad norint mesti rūkyti reikia valios ir pastangų, 24,1 proc. teigia, kad padėti mesti rūkyti padėtų neigiamas visuomenės požiūris į rūkymą, o 22,2 proc. – aplinkinių palaikymas. Nepaisant to, kad visi tyrime dalyvavę asmenys buvo nepilnamečiai, daugiau nei pusė rūkančių respondentų cigarečių nusiperka patys, o 40,7 proc. nuperka pilnamečiai draugai ar pažįstami. 42,6 proc. cigaretėms įsigyti panaudoja tėvų duodamus dienpinigius. Nors mokyklinio amžiaus vaikai lengvai įsigyja cigarečių patys, 51,9 proc. teigia, kad yra sulaukę pagalbos ar patarimo dėl metimo rūkyti iš aplinkinių. Deja, 42,6 proc. tokios pagalbos nėra sulaukę. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad 59,3 proc. rūkančių respondentų atsisakyti šio žalingo įpročio paskatintų noras sustiprinti sveikatą, 31,5 proc. – būtinybė sutaupyti pinigų, 29,6 proc. – neigiamas draugų požiūris į rūkymą ir 22,2 proc. – neigiamas šeimos narių požiūris į rūkymą. Respondentai dažnai susiduria su pasyviu rūkymu.

Net 76,5 proc. respondentų yra bandę alkoholinių gėrimų. Dauguma šių gėrimų pirmą kartą pavartojo būdami 10-14 metų amžiaus, o tai padaryti juos paskatino draugai (42,3 proc.), tėvai (5,6 proc.) arba sugalvojo patys (50,4 proc.). 59,0 proc. respondentų alkoholinius gėrimus vartoja retai, t. y. kelis kartus per metus, tačiau net 34,7 proc. – bent kelis kartus per mėnesį. Dauguma (54,9 proc.) respondentų per paskutines 30 dienų nuo apklausos atlikimo visai nevartojo alkoholinių gėrimų, 31,8 proc. vartojo 1-2 kartus per mėnesį, 8,6 proc. – 3-5 kartus per mėnesį ir 4,7 proc. – daugiau nei 5 kartus per mėnesį. Dažniausiai alkoholinius gėrimus vartojantys respondentai tai daro norėdami atsipalaiduoti (31,4 proc.), nusiraminti (16,2 proc.), norėdami įgauti daugiau pasitikėjimo savimi (17,1 proc.) ar susirasti daugiau draugų (9,5 proc.), o 33,3 proc. alkoholinius gėrimus vartoja todėl, kad jiems patinka šių gėrimų skonis. Alkoholinius gėrimus juos vartojantieji respondentai renkasi pagal skonį (62,9 proc.), kainą (17,1 proc.), prekinį ženklą (11,4 proc.) ar patrauklią pakuotę (7,6 proc.). Nepaisant to, kad nemaža respondentų dalis vartoja alkoholinius gėrimus, 67,6 proc. juos vartojančiųjų mano, kad norint šių gėrimų nevartoti, reikia valios ir pastangų, 21,9 proc. – neigiamo visuomenės požiūrio, 20,0 proc. – aplinkinių palaikymo, 9,5 proc. – gydytojo rekomendacijos ir vos 13,3 proc. – kainų padidėjimo. Vis dėlto net 35,2 proc. respondentų, nepaisant to, kad jie yra nepilnamečiai, alkoholinių gėrimų nusiperka patys, o 60,0 proc. nuperka pilnamečiai draugai ar pažįstami. Kaip ir rūkantieji, taip ir vartojantieji alkoholinius gėrimus mokyklinio amžiaus vaikai dažniausiai jiems įsigyti naudoja tėvų duodamus dienpinigius (55,2 proc.), kartais pinigų pasiskolina iš draugų (8,6 proc.). 57,5 proc. visų respondentų teigia, kad šalia esantys ir alkoholinius gėrimus vartojantys asmenys jiems netrukdo, todėl į šiuos jie reaguoja neutraliai, vis dėlto 12,1 proc. respondentų tokie asmenys erzina, o 23,5 proc. stengiasi nekreipti dėmesio, nors juos tai labai erzina. Nors ir nedaug respondentų, bet vis dėlto teigia, kad jiems patinka, kai šalia esantys asmenys vartoja alkoholinius gėrimus, todėl tokius asmenis jie vertina teigiamai (3,6 proc.).

6,9 proc. respondentų yra bandę narkotinių medžiagų, iš jų net 60 proc. pirmą kartą tai padarė būdami 14-15 metų amžiaus. 52,4 proc. narkotines medžiagas bandžiusių vartoti respondentų tai padaryti paskatino draugai, o 47,6 proc. – smalsumas. Trečdalis tyrime dalyvavusių ir narkotines medžiagas bandžiusių vartoti respondentų per paskutines 30 dienų nuo apklausos yra vartoję narkotinių medžiagų. Pagrindinės priežastys, skatinančios vartoti narkotines medžiagas, yra noras atsipalaiduoti (57,1 proc.), nusiraminti (28,6 proc.), patirti malonius pojūčius (28,6 proc.), susirasti daugiau draugų (14,3 proc.) ir įgyti daugiau pasitikėjimo savimi (14,3 proc.). Vis dėlto 42,9 proc. vartojančiųjų narkotines medžiagas bent kartą yra bandę atsisakyti šio įpročio, 14,3 proc. svarsto apie tokią galimybę, o 28,6 proc. – nėra bandę mesti ir apie tai negalvoja. 57,1 proc. vartojančių narkotines medžiagas respondentų mano, kad norint mesti vartoti reikia valios ir pastangų, 28,6 proc. – aplinkinių palaikymo, 14,3 proc. – kainų padidėjimo. Net 42,9 proc. narkotines medžiagas vartojančių nepilnamečių respondentų šių medžiagų nusiperka patys ir tiek pat jų nuperka pilnamečiai draugai ar pažįstami. 42,9 proc. narkotines medžiagas vartojančių respondentų šių medžiagų įsigyja panaudodami tėvų duodamus dienpinigius, 28,6 proc. – pasiskolina pinigų iš draugų. Iš visų respondentų 57,5 proc. nepatinka asmenys, vartojantys narkotines medžiagas, tačiau jie į tai stengiasi nekreipti dėmesio, 15,7 proc. tokie asmenys erzina, 11,8 proc. į narkotines medžiagas vartojančius asmenis reaguoja neutraliai, kadangi jiems tai netrukdo, o 2,9 proc. tokius asmenis vertina teigiamai ir netgi jiems tai patinka.

Dauguma tyrime dalyvavusių bendrojo ugdymo įstaigas lankančių vaikų yra bent kartą bandę rūkyti ir vartoti alkoholinių gėrimų. Dažniausiai juos pabandyti paskatindavo draugai ir smalsumas. Rūkymo ir alkoholio vartojimo tikslas – laiko praleidimas, atsipalaidavimas ir buvimas kompanijoje.

6,9 proc. tyrime dalyvavusių bendrojo ugdymo įstaigas lankančių vaikų yra bent kartą bandę narkotinių medžiagų. Pagrindinės priežastys, paskatinusios juos pabandyti šių medžiagų buvo draugai ir smalsumas. Narkotinės medžiagos vartojamos siekiant atsipalaiduoti ir gerai praleisti laiką.

Inga VARNIENĖ