Švenčionių rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus specialistai organizavo jau antrą seminarą daugiabučių atnaujinimo klausimais. Seminarą vedė Būsto ir urbanistikos plėtros agentūros atstovė Elvyra Platūkienė ir Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento vyr. specialistas Vytautas Jonaitis. Jie supažindino seminaro dalyvius su būsto renovacijos galimybėmis ir naujovėmis.

Reikia milijardų
Apie 96 proc. daugiabučių namų Lietuvoje yra pastatyti iki 1993 m. Dauguma jų yra ekonomiškai neefektyvūs, tad valstybė siekia iki 2020 m. atnaujinti apie 70 proc. (apie 24 tūkstančius) tokių pastatų. Jeigu renovacija vyktų vien tik valstybės ir gyventojų lėšomis, tai iš biudžeto pareikalautų daugiau kaip 43 mlrd. litų. Todėl buvo parengtas daugiabučių namų renovacijos finansavimo modelis, kuriame numatyta lėšų daugiabučių atnaujinimui pritraukti iš įvairių šaltinių, pirmiausia galimybes pasinaudoti ES lėšomis daugiabučiams atnaujinti suteikia ES iniciatyva JESSICA.
Lėšos daugiabučiams atnaujinti bus skiriamos iš Kontroliuojančiojo fondo, kurį įkūrė LR Finansų ir Aplinkos ministerijos bei EIB, pastarasis paskirtas fondo valdytoju. EIB valdomas fondas per finansinius tarpininkus teiks ilgalaikes lengvatines paskolas gyventojams, siekiantiems atnaujinti savo būstą. Lėšos, investuojamos į daugiabučių atnaujinimo projektus, grįš į fondą, ir jas vėl bus galima investuoti.

Valstybės parama
Valstybės parama būstą atnaujinantiems gyventojams šiuo metu yra 30 proc. Ji susidaro iš kelių dalių. Kompensuojama 15 proc. pastato atnaujinimo (modernizavimo) darbų. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. butų ir kitų patalpų savininkams kompensuojama 100 procentų atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros atlikimo išlaidų. Nuo 2014 m. sausio 1 d. bus kompensuojama 50 procentų šiame punkte nurodytų išlaidų, organizuojant projekto įgyvendinimą. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. butų ir kitų patalpų savininkams kompensuojama 100 procentų faktinių, tačiau neviršijančių 0,35 Lt/m2 per mėnesį buto naudingojo ar kitų patalpų bendrojo ploto, be PVM, atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų. Nuo 2014 m. sausio 1 d. bus kompensuojama jau tik 50 procentų šių išlaidų.
Asmenims, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą, būsto atnaujinimas visiškai nieko nekainuoja - valstybė apmoka viską. Anksčiau šiai gyventojų kategorijai valstybė apmokėjo kreditą ir palūkanas tik šildymo sezono mėnesiais, o dabar – visus metus. Taigi šildymo kompensacijų gavėjai galėtų rodyti iniciatyvą.

Specialistai konsultuoja
Senos statybos namų atnaujinimas dėl jų techninės būklės yra neišvengiamas, o programa suteikia gyventojams galimybę užsitikrinti paramą būsto atnaujinimo darbams. Deja, gyventojai neskuba. Seminaro rengėjai siekia išjudinti procesą, suteikdami gyventojams žinių. Pasak Vytauto Jonaičio, bendraujant su žmonėmis, pasipila klausimai: ką tai duos, ar padės sutaupyti, kas bus, jeigu neteks pajamų arba norės parduoti butą.
Pirmiausia, pasak V.Jonaičio, būstą reikia atnaujinti, kad neblogėtų būklė. 55 proc. daugiabučių Lietuvoje vartoja daug ir labai daug energijos išteklių, kurie brangsta ir toliau brangs. Išeitis – būsto atnaujinimas. Jis leidžia sumažinti šildymo išlaidas, suteikia naują gyvenimo kokybę ir komfortą bei pakelia turimo turto vertę. Visi kiti klausimai sprendžiami labai lanksčiai. Paskola būsto atnaujinimui „pririšama“ prie buto, tad parduodant jį įsipareigojimai pereina naujam būsto savininkui (mirus savininkui – paveldėtojams). Jeigu pablogėja buto savininko ar šeimos padėtis ir jie įgyja teisę gauti šildymo išlaidų kompensaciją, tuo laikotarpiu būsto paskolą ir palūkanas už jį moka valstybė. Lyg ir nėra ko nuogąstauti, bet būsto renovacija vos juntama. Visiškai atnaujintų namų šalyje – vos 3 proc.

Būsto atnaujinimo temą tęsime trečiadienio laikraštyje.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ