Mes turime 310 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:6100
mod_vvisit_counterŠią savaitę:27987
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:71970
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

Šventė senjorams „Gyvenimas duotas tam, kad gyventum“

2014 m. gegužės 10 d. šeštadienis Nr. 35 (1373)

Pavasaris – nuostabus metas. Rodos, glosto širdį žaluma, svaigina ievų kvapas, baltas sodas. Norisi būti arčiau gamtos. Kartais vienumoje, o kartais norisi mintimis pasidalinti su artimu žmogumi.

Nuo seno Lietuvos kaime buvo bičiuliaujamasi su kaimynais, draugais, giminėmis. Laikotarpis nuo Šv. Velykų iki Atvelykio kaip tik tam ir yra skirtas. Po to prasideda didysis darbymetis ir laisvo laiko vis mažiau.

Svirkų kaimo bendruomenė „Svirkų centras“ šįkart sukvietė gerbiamus senjorus į šventinę popietę. Diena pasirinkta neatsitiktinai: balandžio 25-oji – Šv. Morkaus diena. Tai evangeliko Morkaus bei taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų diena. Susitikimas prasidėjo prie kaimo kryžiaus uždegta žvake, bendra malda ir išėjusių anapilin pagerbimu.

Vėliau šventė tęsėsi originaliai papuoštame Svirkų kaimo klube. Čia visų laukė atsinešti margučiai, senjorų rankdarbių paroda, Svirkų kaimo bendruomenės „Svirkų centras“ pirmininko Sergejaus Jermolajevo sveikinimai ir gražus prisiminimų vakaras, grojant garsiems visame rajone mūsų kaimo muzikantams Česlovui Rinkevičiui ir Jonui Meškelei. Smuikas ir akordeonas netilo visą vakarą. Nepamirštamas senos dzūkės (mokytojos Stasės Jasiulionienės) apsilankymas, jos humoras apie „bobuly ir dziedulį“ prajuokino iki ašarų.

Žiūrėjome prieš aštuonerius metus svirkiečių vaidintą senovinių piršlybų vaizdo įrašą. Stebėjomės vietinių artistų meistriškumu ir apgailestavome, kad mūsų senjorų kasmet ženkliai mažėja. Bet energijos užteko ne tik dainai, mįslėms, žaidimams, bet ir valsui ir net senovinei polkai. Širdis juk nesensta. Tik senos nuotraukos negailestingai rodė kiek pakitusius žmonių veidus.

Laikas prabėgo nepastebimai. Kas suskaičiuos sudaužytus margučius, sudainuotas dainas, išgirstus pasakojimus iš praeities? Tas nedidelis, trumputis atokvėpis su vaikystės ir jaunystės draugais tai atgaiva sielai, sveikatos eliksyras ir stimulas eiti pirmyn tvirtu žingsniu. Gyvenimas gražus ne tik pavasarį, bet ir rudenį, vienodai brangus, nes jis vienintelis. Privalu tausoti jį ir save jame.

Algirdas UZIALA