Švenčionėlių progimnazijos muziejus švenčia 50 metų jubiliejų

Švenčionėlių progimnazijos kraštotyros muziejus mini garbingą jubiliejų – 50 metų. Dabartinė jo vadovė istorikė ir mokyklos direktorės pavaduotoja Nijolė Kapačinskienė atliko didžiulį darbą – apibendrino visą penkių dešimtmečių muziejaus veiklą ir išleido knygelę, gražiai ir gausiai iliustruotą bei kupiną vertingos informacijos. Įžangoje be kita ko autorė rašo: „Šis muziejus ypatingas – jis gyvas, nes kasdien klega balsai, plaka širdys, alsuoja prabėgęs, bet amžinas laikas“.

„Pirmasis rašytinis šaltinis, įrodantis muziejaus egzistavimą ir jo veiklą, - 1967 m. leidinyje „Kraštotyra“ išspausdintas straipsnis „Švenčionėlių vidurinės mokyklos muziejus“, kuriame teigiama, kad muziejus įkurtas 1963 m., o jo įkūrėja istorijos mokytoja Apolonija Duksienė vadovauja ir visam mokyklos mokinių kraštotyriniam darbui“, - rašoma Švenčionėlių progimnazijos išleistoje knygelėje „Švenčionėlių progimnazijos kraštotyros muziejus 1963-2013“.

Knygelės pristatymo proga buvo surengta didelė šventė mokyklos ir miestelio bendruomenei, rėmėjams, svečiams ir visiems, kam svarbi Lietuvos istorija ir kraštotyrinis darbas.

Švenčionėlių progimnazijos direktorė Rita Gasparevičienė pasidžiaugė, kad savo veiklą pradėjęs nuo vieno kambarėlio dabar mokyklos muziejaus ekspozicija užima 4 erdvius kambarius ir koridorių, turi saugyklą, įrengta ir edukacinė klasė. Muziejus ir jo entuziastai užsiima ne tik kraštotyrine veikla, ekspozicijos gausinimu, bet vykdo ir daug projektų.

Į muziejaus jubiliejaus šventę susirinko ir daug svečių: Švietimo ir mokslo ministerijos, rajono Švietimo, kultūros ir jaunimo skyriaus atstovai, kolegos iš kitų švietimo ir kultūros įstaigų, įvairių laidų mokiniai, dalyvavę kraštotyrininkų būrelyje ir muziejaus veikloje, rėmėjai, pagalbininkai, Švenčionėlių progimnazijos mokiniai, jų tėveliai ir mokytojai. Visi atvyko su gražiausiais linkėjimais, smagiais pasakojimais ir dovanomis. O mokyklos vardu visiems, bent kiek vienaip ar kitaip prisidėjusiems prie muziejaus veiklos, buvo įteiktos Padėkos.

Progimnazijos mokiniai parengė puikų koncertą, kurį gražiai papildė ir svečiai – Švenčionėlių miesto kultūros centro garbaus amžiaus žmonių šokių kolektyvo „Senjorai“ pasirodymas. Ypač daug plojimų sulaukė bendras „Senjorų“ ir Jekaterinos Matulevičienės vadovaujamų mažųjų šokėjų atliktas smagus šokis „Oželis“.

Buvo ir netikėtų, bet labai nudžiuginusių, svečių. Tą pačią dieną sužinojęs apie švenčionėliškių muziejaus jubiliejinį renginį iš Vilniaus suskubo atvykti vieno iš buvusių muziejaus vadovų Romo Jankausko brolis, kolekcininkas ir numizmatas Zigfridas, 1967-aisiais baigęs Švenčionėlių vidurinę mokyklą. Jis Švenčionėlių progimnazijos muziejui įteikė itin vertingų dovanų.

Gražiai ir šiltai buvo prisiminti ir visi muziejuje dirbę mokytojai: Apolonija Duksienė, Stasė Žilienė, Romas Jankauskas, Aldona Atstopienė, Daiva Uzialienė, Stasė Černiauskienė ir dabartinė vadovė – Nijolė Kapačinskienė. Apie darbą muziejuje pasakojo ir įvairių laidų mokiniai.

Augant ir plečiantis muziejui, jame ėmė lankytis ne tik šios mokyklos ar kitų rajono mokyklų mokiniai bei mokytojai, jo eksponatais domėjosi ir Švenčionėlių gyventojai, svečiai, atsirado rėmėjų, kurie padėjo sukurti aplinką prie muziejaus, įrengti edukacinę klasę, dovanojo eksponatų, padėjo plėsti ekspoziciją. Jubiliejaus proga išleistoje knygelėje dėkojama „RTS Baltic“ direktoriui Aleksandr Necvetnyj, Cingų fondui, Jonui Vasiliauskui, „Fortūna Travel“ direktoriui Evaldui Brazlauskiui, „Adamos LT“ direktorei Ligitai Peištarienei, „Projektų valdymas ir konsultacijos“ direktorei Violetai Guobytei, Daivai Veronikai Gaidamavičienei, Algiui Vainoriui, Erniui Karoliui ir Andriui Kapačinskams. Kaip rašo leidinio autorė N.Kapačinskienė, tai – nuoširdi padėka už didžiulę paramą ir pagalbą tiems, kurie sakė – bandykim ir pavyks, kurie atvėrė duris ir padėjo muziejinėms vertybėms „ištrūkti“ ir pasirodyti pasauliui.

Šventės kulminacija – didžiulis tortas, kuriuo vaišindamiesi renginio svečiai ir šeimininkai dar ilgai nesiskirstė, bendravo, dalinosi prisiminimais ir ateities planais.

Irena POŽĖLIENĖ