Mes turime 202 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4168
mod_vvisit_counterŠią savaitę:17077
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:152352

Triukšmingos ir sočios Užgavėnės Švenčionėliuose

2014 m. kovo 8 d. šeštadienis Nr. 19 (1357)

Užgavėnes katalikai švenčia likus 46 dienoms iki Velykų, visuomet antradienį, Gavėnios išvakarėse. Tai riebi, linksma ir triukšminga karnavalinė šventė, neretai pradedama švęsti beveik savaitė prieš Užgavėnes.

Prie Švenčionėlių kultūros centro šurmuliavusiose Užgavėnių linksmybėse visus pasitiko Gaspadinė (Vida Vilutienė) ir Lašininis (Vitalijus Laptevas) su pokštais, dainomis ir šokiais. Prie jų prisijungė ir linksmintis nusiteikę kolektyvai: „Senjorai“, „Erškėtėlis“, „Krakatukai“, šokėjai, dainininkai ir artistai iš Švenčionėlių meno mokyklos, progimnazijos, Mindaugo gimnazijos ir Švenčionėlių socialinių paslaugų centro vaikų globos namų. Beje vaikų globos namų kolektyvas prigamino ir nemažą būrelį įvairiausių Morių, kurios šventės pabaigoje su iš ligų, nelaimių ir įvairiausių blogybių sukrautu laužu buvo sudegintos, kad visi apsivalytume ir laimingai sulauktume atsinaujinimo ir atgimimo.

Šventėje aktyviai dalyvavo ir Švenčionėlių „Žeimenos“ bendruomenė. Jos nariai papuošė kultūros centro aplinką Užgavėnių kaukėmis, kurios labai svarbus šios šventės elementas. Kaukės turi būti kuo baisesnės – padarytos iš medžio žievės, avikailio ar kokio kito kailio, gyvulių kaukolių. Kreivanosės, išsišiepusios, iškištais retais dantimis ar kokių kitų grimasų iškraipytos. Etnografai pripažįsta, kad įvairių švenčių kaukės – savotiška originali liaudies meno šaka, kurios ištakos siekia ankstyvuosius pagonybės laikus ar net pirmykštę bendruomenę. O tokių kaukių ekspoziciją Švenčionėlių „Žeimenos“ bendruomenė ant drobės išeksponavo prie pat įėjimo į kultūros centrą. Vienos kaukės pačių narių ir jų šeimų narių pagamintos, kitos surinktos iš tautodailininkų. Bet kiekviena iš jų nepakartojama ir įspūdinga – be tokių neįsivaizduojamos žiemos išvarymui ir pavasario prisišaukimui skirtos Užgavėnių šventės.

Per Užgavėnes stengiamasi daug ir sočiai prisivalgyti blynų, šaltienos, riebaus šiupinio, nes iki Velykų laukia ilga ir sausa Gavėnia, per kurią bus pasninkaujama. Nuo seno tikima, kad per Užgavėnes valgyti 9 arba net 12 kartų garantuoja gerovę ir sotų gyvenimą visus metus. Švenčionėlių „Žeimenos“ bendruomenės šeimininkės per šventę prikepė tiek blynų, kad visi susirinkusieji jų galėjo prisikirsti iki soties, kaip ir dera per tokią šventę. O kad daugiau jų tilptų, užsigerti siūlė čia pat ant laužo verdama žolelių arbata, kuri ir sušildo, ir organizmą pastiprina, kad peršalimo ligos neprikibtų.

Iki pat prieblandos linksminosi švenčionėliškiai Užgavėnėse, minioje gausu buvo persirengėlių, kurie krėtė įvairius pokštus, ragino žaisti žaidimus, šokti ir linksmintis. Ypač smagus buvo jungtinis „Senjorų“ ir Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos mokinių bendras šokis. O kaip Čigonas mokė košę iš kirvio išvirti! Nors ši pasaka visiems gerai žinoma, bet buvo taip smagiai papasakota.

Prisišokę, prisilinksminę, Kanapiniui nugalėjus Lašininį, su iškamšomis sudeginus visas blogybes, ligas ir negandas, laukime sveiki ir linksmi pavasario ir su juo ateinančio Kristaus prisikėlimo – Velykų!

Irena POŽĖLIENĖ