Lietuvoje visuomenės sveikatos centrai kasmet, gavę iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų pranešimus apie nėščiąsias ar šeimas, auginančias kūdikius iki 6 mėn. amžiaus ir maistui naudojančias šachtinių šulinių vandenį, organizuoja vandens kokybės tyrimus. Šių tyrimų tikslas – nustatyti, ar šulinių vanduo nėra užterštas nitritais ir nitratais. Tyrimai šiems gyventojams nieko nekainuoja, jie atliekami valstybės lėšomis.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro, kuris atsakingas už duomenų apie visoje Lietuvoje ištirtų šulinių vandenį pateikimą Sveikatos apsaugos ministerijai, duomenimis, iš viso Lietuvoje per 2013 m. ištirtas 2767 šulinių vanduo. Trečdalio (32 proc.) tirtų šulinių vanduo neatitiko reikalavimų – jame nustatytas per didelis nitritų ir nitratų kiekis.

Daugiausiai šiomis cheminėmis medžiagomis užterštų šulinių 2013 m. nustatyta Vilniaus apskrityje – čia net 43 proc. tirtų šulinių vanduo neatitiko reikalavimų. Panašūs rodikliai ir Šiaulių (40 proc.) bei Panevėžio (37 proc.) apskrityse. Šiek tiek mažiau užterštų šulinių buvo nustatyta Kauno (30 proc.), Tauragės (30 proc.), Alytaus (30 proc.), Marijampolės (27 proc.) apskrityse, mažiausiai – Klaipėdos (16 proc.), Telšių (15 proc.) ir Utenos (14 proc.) apskrityse. Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, šie skaičiai nekinta jau ne vieneri metai – pernai tyrimų rezultatai taip pat parodė, kad užterštas trečdalio šulinių vanduo.

2013 m. Lietuvoje neužregistruota nė vieno apsinuodijimo šulinio vandeniu atvejo. Apie kiekvieno ištirto šachtinio šulinio vandens kokybę buvo informuoti visi šulinių vandens vartotojai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

Pavojingiausias kūdikiams

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad nitritų ir nitratų poveikiui ypač jautrūs kūdikiai, nėščios moterys, tam tikrų fermentų deficitą turintys asmenys. Nitratai organizme virsta nitritais. Apsinuodijus jais gali pasireikšti methemoglobinemija. Jos metu kraujyje susidaręs methemoglobinas į audinius negali pernešti deguonies, dėl to atsiranda deguonies trūkumo požymiai.

Apsinuodijama, kai kraujyje esama 20-30 proc. methemoglobino. Kūdikiams pamėlsta oda aplink burną, rankos, kojos – tai vadinama „pamėlusio kūdikio sindromu“. Vaikas gali vemti, viduriuoti, jo kvėpavimas – trikti. Sunkesni atvejai pasireiškia sąmonės netekimu, traukuliais. Apsinuodijimo baigtis gali būti mirtina.

Todėl labai svarbu įsitikinti, kad vanduo, kurį geria kūdikiai ar kuris naudojamas jų maisto gamybai, yra saugus. Šeimos, auginančios kūdikius iki 6 mėn. amžiaus ar besilaukiančios kūdikio, apie tai, kad maistui naudoja šulinio vandenį, turėtų pranešti savo šeimos gydytojui.

Kaip minėta, tokioms šeimoms šulinio vandens tyrimai atliekami nemokamai. Visi kiti gyventojai, norintys nustatyti savo šulinio vandens kokybę, gali kreiptis į bet kurią laboratoriją, atliekančią vandens cheminius tyrimus, ir ištirti vandenį savo lėšomis. 

Vandens virinimas nepadeda

Svarbu žinoti, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šios cheminės medžiagos nepašalinamos nei virinant, nei filtruojant buitiniais vandens filtrais. Priešingai – virinant sumažėjus vandens kiekiui nitratų koncentracija dar labiau padidėja.

Šachtinių šulinių vandens tarša gali atsirasti dėl netinkamos žemės ūkio veiklos (naudojant per daug trąšų, mėšlo), nutekėjimų iš sąvartynų, fermų, kitų objektų. Vandens užterštumą nitritais ir nitratais gali lemti neteisingas šachtinio šulinio vietos parinkimas, įrengimas bei priežiūra.

Jeigu šulinio vanduo neatitinka reikalavimų, rekomenduojama maistui naudoti fasuotą vandenį iš parduotuvių ar, esant galimybei, prisijungti prie centralizuoto vandentiekio.

Jolanta VYTIENĖ