Mes turime 422 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1047
mod_vvisit_counterŠią savaitę:1047
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:143040

Stebime ne tik vieversį, bet ir kitus paukščius!

2014 m. vasario 22 d. šeštadienis Nr. 15 (1353)

VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos teritorijoje kasmet vykdomas retų ir raudonosios knygos paukščių rūšių monitoringas. Pasibaigus metams, suskaičiuojame jo rezultatus. Pernai buvo pastebėta, perėjo ar praskrido 31 reta ar raudonosios knygos paukščių rūšis. Nepraslysta pro miškininkų akis ir ne tokie reti paukščiai. Iš viso urėdijos teritorijoje užfiksuotos 176 paukščių rūšys. Duomenis apie paukščius surenkame iš įvairių įmanomų šaltinių: daug duomenų pateikia girininkai, jų pavaduotojai ir eiguliai, nemažai sužinome ir iš mokslininkų atliktų stebėjimų ir ataskaitų, praktikas atliekančių studentų stebėjimų, Labanoro ir Sirvėtos regioninių parkų darbuotojų ir pan.

Po netipiškos žiemos, pavasaris jau skinasi kelią. Tai mums džiugiai praneša sparnuočiai. Vasario mėnesį girdime sėkmingai peržiemojusių didžiųjų zylių, lipučių skaidrias melodijas, bukučio azartišką švilpimą. Zylės pragysta labai anksti, vos prašvitus, tad ryte, eidami į darbą, jau galime girdėti jų skardžius varpelius. Vasario pabaigoje kone kasdien prabyla vis kitas paukštis.

Gerokai pailgėjo diena, dažniau nusišypso saulutė. Pagal senovės baltų kalendorių vasario 24-oji – Vieversio diena. Nuo seno manyta, kad vieversiui pasirodžius anksčiau, ilgokai bus šalta. Jei jis pavėluoja, pavasaris bus ankstyvas. Šiemet vieversį jau girdėjome, taigi bus proga patikrinti ar dar galioja liaudiški spėjimai, ar jau daug ką pakeitė klimato šiltėjimas.

Pasak papročių, vasario 24 dieną mergelės plaukų nešukuodavo – antraip vištos vasarą daržus iškapstys, žvejams tinklai susisuks. Negalima tądien ir miltų sijoti – pasėlius užpuls amarai, miltus kirminai, rąstus – kinivarpos.

Vyturys, tas pilkas paukštelis, skubėdamas per šalnas, ūkanas vienas iš pirmųjų pasveikina sugrįžusią pavasario saulę ir džiugina mūsų ausį savo žaviu balseliu – lyg tilindžiuojančiu varpeliu. Dirvinis vieversys – taip moksliškai vadinamas šis paukštelis. Tai vienas dažniausių mūsų šalies atviro kraštovaizdžio paukščių.

Giedodamas vyturėlis tiesiai kyla į saulėtą padangę, į tokias aukštumas, kad vos matomu taškeliu pavirsta. Poetai vieversį vadina saulės paukščiu. Nuotaikingos vieversio giesmės pavasarį. Jos dvelkia gamtos atbudimu, gera nuotaika. Lizdelį vieversys krauna tiesiog ant žemės, negilioje duobutėje. Kad šilčiau, minkščiau būtų, prineša į ją šiaudelių, minkštų žolelių.

Žiemoja vieversiai svečiose šalyse. Lietuvoje žieduoti vieversiai buvo pastebėti Prancūzijoje, Belgijoje, pasiekia jie ir Viduržemio jūros pakrantes, Afrikos žemyną.

Mums įprastas ir gerai pažįstamas dirvinis vieversys turi įdomių giminaičių: lygutė (miškų vieversys), kuoduotasis bei raguotasis vieversiai. Lygutė – tai nedidukas, žvitrus paukštelis. Labiausiai paplitusi sausuose pušynuose ir mišriuose miškuose. Nuo dirvinio vieversio skiriasi trumpesne uodega, baltu jos galu. Skiriamasis požymis – virš akių balsvas antakis. Maitinasi ant žemės augalų dalimis ir vabzdžiais. Lygutę ypač mėgo profesorius T.Ivanauskas. Jis visą gyvenimą prisimindavo pavasarį pražydusias šilagėles ir lygutės giesmę. Didžiulį įspūdį jis patirdavo keliaudamas Dzūkijos pušynais trumpą pavasario naktį, kai rausvos saulėlydžio spalvos nublėsdavo, užleisdavo vietą ryto aušrai. Pasigirsta nuostabi lygutės giesmelė, praskaidrinta ilgesingais tonais. Prabusdavo šilagėlės, atsisukdavo aušros pusėn.

Mažiau pas mus žinomas kuoduotasis vieversys. Jis panašus į dirvinį, tik su gražiu kuoduku ant galvos ir tankesnėmis plunksnomis apsitaisęs. Todėl jam ir žiema nebaisi. Lizdų Lietuvoje pastaruoju metu nebeaptinkama.

Dar vienas mūsiškio vieversio giminaitis – raguotasis vieversys. Jis šonuose turi porą auselių „ragučių“, kakta ir gerklė geltoni. Kaktos užpakalinė dalis, didelė skruostų dėmė, rageliai ir pagurklio priekis juodos spalvos. Gyvena šiauriniuose kraštuose, tundroje. Lietuvoje negausi rūšis. Pastebima laukuose traukimo metu.

Onutė GYLIENĖ