Mes turime 421 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:986
mod_vvisit_counterŠią savaitę:986
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:142979

„Swedbank“ pristatė savivaldybių ekonominius rodiklius

2014 m. vasario 22 d. šeštadienis Nr. 15 (1353)

Viena koja Utenos regione

„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas, ketvirtus metus iš eilės atlikęs savivaldybių lyginamąją analizę, atskleidė Lietuvos ekonomines ir socialines tendencijas, kurias pristatė šalies regionuose surengtose konferencijose. Nors Švenčionių rajonas oficialiai priskirtas Vilniaus regionui, kai kurios institucijos jį sieja su Utenos regionu. Pavyzdžiui, Švenčionių SODROS poskyris priklauso Utenos skyriui, „Swedbank“ Švenčionis taip pat priskiria Utenos regionui. Tad „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliktame tyrime Švenčionių rajonas analizuojamas kaip Utenos regiono dalis.

Remiantis tyrimo duomenimis, galima konstatuoti, kad Lietuvoje vyksta spartūs gyventojų senėjimo procesai, tad ilgainiui šalies ekonominė infrastruktūra ir verslininkai turėtų adaptuotis prie vyresnių asmenų poreikių. Pasak tyrimą atliekančių analitikų, jei Utenos regionas sugebėtų integruoti vyresnio amžiaus žmones į vietos ekonomiką, tai galėtų tapti ne tik lūžiu regione, bet ir sektinu pavyzdžiu kitoms savivaldybėms.

 

Pagal daugelį rodiklių – aukščiau už kaimynus

„Swedbank“ tyrė Utenos regiono savivaldybių ekonominius rodiklius. Kaip ir Vilniaus apskrities kontekste, taip pat ir Utenos regione, Švenčionių rajonas pirmauja pagal užsienio investicijas, artimiausius kaimynus pralenkdamas kelis kartus. Švenčionių rajone tiesioginės užsienio investicijos 1 gyventojui sudaro 3463,14 Lt. Aplinkiniuose rajonuose: Ignalinos – 582,62 Lt, Širvintų – 102,81 Lt, Molėtų – 427,98 Lt. Šiame regione mūsų rajoną lenkia tik Utena (5582,92 Lt), bet tai suprantama, ji – regiono centras.

Nedarbas mūsų rajone – vienas mažiausių Utenos regione, 12,2 proc. mažesnis tik Širvintų rajone – 9,9 proc. Pas artimiausius kaimynus – Ignalinos rajone – didžiausias šalyje – 19,8 proc. Molėtų – 14,3 proc., Ukmergės – 15,9 proc., Anykščių – 14,6 proc., o Zarasų net 18,1 proc.

Socialinės pašalpos gavėjų mūsų rajone mažiau, negu kaimyniniuose, kompensacijos gavėjų bei vaikų, kuriems reikia nemokamo maitinimo taip pat šiek tiek mažiau, o pensijos ir vidutinis atlyginimas šiek tiek didesni.

 

Žmonės santaupų turi

Pagal gyventojų amžių Rytų Lietuvos regionas yra vienas vyriausių šalyje. Utenos apskrityje sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP) vertė yra viena žemiausių šalyje ir tesudaro maždaug 3,02 proc. Nepaisant to, šio krašto žmonės santaupų turi nemažai.

Utenos apskrities gyventojai šalies bankuose yra sukaupę 915 mln. litų. Daugiau nei trečdalį šios sumos sudaro Utenos miesto gyventojų finansinis turtas. Dar didesnes sumas šalies gyventojai turi atsidėję namuose, santaupas kaupdami grynaisiais pinigais. Tyrimas atskleidė, kad gyventojamspriimtiniausi santaupų kaupimo ir valdymo būdai Lietuvoje išlieka sąskaita ir indėlis banke arba namuose laikomi grynieji pinigai. Taip lėšas kaupia 80 proc. taupančiųjų. Tačiau, pasak bankininkystės specialistų, tokiu būdu kaupiamas finansinis turtas nėra apsaugotas nuo infliacijos poveikio, dėl ko kasmet praranda dalį turėtos perkamosios galios.

„Swedbank“ atstovas Linas Grinevičius pastebi, kad iškentę ekonominį sunkmetį gyventojai pradėjo aktyviau kaupti rezervą, bet santaupų „neįdarbindami“ kasmet dalį jų vertės praranda. Neefektyvus santaupų tvarkymo būdas atneša didelių nuostolių. Tarkime, nuo 2006 m. sutaupytus 10 tūkst. litų laikius savo banko sąskaitoje ar dar blogiau – namuose, šių metų pradžioje jų vertė dėl išaugusių kainų liko tik kiek daugiau nei 7 tūkst. litų. Pasyviai laikomos santaupos minėtu laikotarpiu nuvertėjo apie 25 proc.

 

Nuvertėjimą galima sušvelninti saugiai

Labiau finansiškai išprusę gyventojai, kurie ne tik kaupia santaupas, bet ir rūpinasi jų vertės išsaugojimu. Pasak L.Grinevičiaus, jie dažniausiai renkasi saugias, nedidelės finansinės grąžos investicines priemones.

„Swedbank“ duomenimis, populiariausios priemonės santaupų vertei išsaugoti Utenos apskrityje, kaip ir visoje šalyje, yra terminuotieji indėliai. Tokią priemonę Utenos apskrityje renkasi 9 proc. santaupų turinčių banko klientų. Mažiau nei po 1 proc. klientų santaupas investuoja į Vyriausybės taupymo lakštus, investicinius fondus bei investicinius indėlius.

Investuojant santaupų vertei išsaugoti pakanka rinktis žemos rizikos priemones, kurios leidžia planuoti būsimą finansinę grąžą ir garantuoja, kad investuota suma sugrįš. Taip investuojant galima gerokai sušvelninti infliacijos poveikį nepatiriant rizikos.

 

Atsargos - pusmečiui

Rekomenduojamas finansinis rezervas turėtų būti ne mažiau kaip šešių mėnesių pajamų dydžio. Finansų specialistai pataria kas mėnesį atsidėti po 10 proc. gaunamų pajamų. Vadinasi, Utenos apskrities, kur vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra daugiau nei 1,5 tūkst. litų, gyventojas tam tikslui kas mėnesį turėtų atsidėti po maždaug 150 litų. Taip kaupdamas po penkerių metų uteniškis jau turės atsidėjęs atsargų pusmečiui.

 

Kiek kas taupo?

Nors pagal namų ūkių taupymo apimtis Lietuva pasiekė savo rekordą, tačiau nuo ilgametes taupymo ir investavimo tradicijas turinčių Europos šalių pagal šį rodiklį atsilieka. Lietuvoje namų ūkių sukauptos santaupos sudaro apie 44 proc. bendrojo vidaus produkto, tuo tarpu ES vidurkis siekia 174 proc., Centrinės ir Rytų Europos 66 proc. BVP. Tiesa, kaimyninių šalių rodikliai yra panašūs į Lietuvos – Estijos gyventojų santaupų suma siekia 44 proc. šalies BVP, Latvijoje ji dar mažesnė – 35 proc.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ