Afrikinis kiaulių maras jau Lietuvoje! Šią žinią žaibu pranešė visos žiniasklaidos priemonės. Ir nors tam jau buvo ruoštasi, bet paaiškėjus faktams nerimo gerokai padaugėjo, padaugėjo darbų ir Švenčionių VMVT. Jau rašėme apie reikalavimus kiaulių augintojams, o šį kartą apie liūdną šernų laukiantį likimą, nes planuojama keleriopai sumažinti šernų bandas. Ar tai realu, ir kaip tai pavyks padaryti pabandžiau išsiaiškinti su žmonėmis vienaip ar kitaip susijusiais su medžiokle ar kontrole. Švenčionių VMVT viršininkas Gediminas Adomavičius į mano klausimą, kas naujo kovos su afrikiniu kiaulių maru fronte, atsakė:

- Kol kas nieko naujo ir nėra. Praeitą ketvirtadienį buvome surengę susitikimą su medžiotojais. Kalbėjomės, aiškinomės. Žinoma, kontroliuoti, kaip ir kiek bus sumedžiota šernų, ar liks jų tie 10 procentų yra nelengvas uždavinys, bet aišku viena, kad šernų populiacija turi būti sumažinta. Kito kelio nėra. Tik tokiu būdu galima sumažinti afrikinio kiaulių maro plitimo grėsmę. Tenka girdėti nuomonę, kad sumažinus šernų bandą vilkai, kurių, beje, mūsų rajone yra, išnaikins stirnas, nes dabar dalį jų raciono sudaro šernai. Bet gal kai sumažės šernų, sumažės ir vilkų. Kaip ten bebūtų, šernų bandą medžiotojai privalo sumažinti. Norėčiau priminti, kad 10 kilometrų nuo sienos su Baltarusija uždraustas laukinių gyvūnų šėrimas. Beje, dėl to, kad bus stipriai sumažinta šernų banda, didelės tragedijos nebus, nes šių kiaulių populiacija greitai atsistatys.

O štai ką apie priemones afrikinio kiaulių maro plitimui užkirsti mano Šarkėnų medžiotojų klubo prezidentas Arūnas Pirštelis:

- Šernus medžiojame, tik jie nelabai nori būti sumedžiojami. Ir pasiekti, kad Lietuvoje liktų tik 10 procentų nuo dabar esančių šernų, sunkiai įgyvendinama, nes jei prie bokštelio vieną sumedžiojai, šernai į šią vietą geriausiu atveju ateis tik po savaitės. Mes savo teritorijoje pastebėjome didžiulį šernų būrį, gal bus kokių 30, bet pabandyk juos sumedžioti. Kodėl toks didelis būrys? Matyt, tam, kad apsisaugotų nuo vilkų, kurių yra nemažai. Beje, pastebėjome, kad vilkai ne tik šernus ir stirnas medžioja, bet ir už bebrų kailio užsiėmė. Aišku, nesėdėsime rankų sudėję, medžiosime, bet kiek pavyks, sunku pasakyti. Dabar atsirado dar viena problema – sumedžioto šerno saugojimas, kol bus gauti ekspertizės atsakymai. Gerai, kol žiema, viskas paprasta, o atšilus orams ką reikės daryti? Matyt, ateis toks laikas, kai teks šaldytuvus pirkti. Žinoma, be viliojimo šerno nesumedžiosi. Viliojant galima pašarų pilti iki 20 kg. Ar ateina šernai iš Baltarusijos? Šiuo metų laiku mažai tikėtina, o šiaip realiai žiūrint, jokia siena nuo afrikinio kiaulių maro plitimo neapsaugos. Juk užkratą gali pernešti ir erkės, ir uodai, ir graužikai, ir musės, o jų jokia siena nesustabdys. Neduok, Dieve, jei afrikinis kiaulių maras pasieks ir mus, medžioti keletą metų neturėsime ko, nes šernai kris nuo afrikinio kiaulių maro, stirnas išpjaus vilkai, o be maisto ir tie pasitrauks.

O kokios užduotys laukia aplinkosaugininkų, paprašiau papasakoti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių r. agentūros vyriausiąjį specialistą Vytautą Veikutį.

- Mes kol kas konkrečių nurodymų nesame gavę. Kai gausime, imsimės ten nurodytų priemonių vykdymo. Gal po mūsų ministro apsilankymo ten, kur rasti afrikiniu kiaulių maru užsikrėtę šernai sulauksime kokių nors konkrečių nurodymų.

Užbaigti šį straipsnį, susijusį su afrikiniu kiaulių maru ir šernų medžiokle, norėčiau Švenčionių medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininko Vytauto Bunevičiaus mintimis.

- Praktiškai neįmanoma iššaudyti 90 procentų visų šernų, nes jie gyvena miške, ir išprašyti laukinį žvėrį iš ten nebus lengva, o ir sprendimų konkrečių kol kas dar nėra. Taip dabar 10 km atstumu nuo dienos su Baltarusija šerti laukinių žvėrių negalima. Ši priemonė taikoma tam, kad nebūtų pritraukti šernai iš Baltarusijos. Šernų populiacijos drastiškas sumažinimas atsilieps ir stirnoms, nes jos taps pagrindiniu vilkų grobiu. Gamtoje viskas labai susiję, pažeidus vieną grandį, kenčia ir kitos. Beje, mes neturime tiek daug šernų, kiek jų yra Vidurio Lietuvoje. Ten geresnė pašarinė bazė, ten ir šernų medžioklė dabar suaktyvės, bet ar pavyks sumažinti šernų kiekį iki tokios ribos, apie kurią kalbama, sunku pasakyti. Ko gero, nepavyks, o gal afrikinį kiaulių marą pavyks pažaboti ir tokių drastiškų priemonių bus atsisakyta. Patikėkite, medžiotojai ne tik medžioja, bet ir saugo gamtą ir beatodairiška medžioklė jiems nėra priimtina.

Štai tokias mintis išgirdau iš kalbintų žmonių. O kaip pasielgs tie, kurie priima sprendimus, manau, sužinosime greitai, ir nuo tų sprendimų priklausys ne tik šernų likimas, bet ir nemažo būrio žmonių, kuriems medžioklė tai hobis, perspektyvos, tiesa, viena grupė žmonių – ūkininkai – kiek lengviau atsikvėps, nes sumažėjus šernų, sumažės ir pasėliams daroma žala.

Algis JAKŠTAS