Mes turime 301 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5874
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19734
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:92091
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Niši sveikatingumo sistema

2014 m. sausio 15 d. trečiadienis Nr. 4 (1342)

Liga – tai nusikaltimas. Nebūkite nusikaltėliai! Didžiausias nusikaltėlis - nemokšiškumas. Apsiginkluokite prieš jį žiniomis, mokėjimu, įgūdžiais. (Maja Gogulan)

Šios sistemos pradininkas ir pagrindėjas yra japonų profesorius Kacudzas Niši. Jis šią sistemą kūrė gerai išstudijavęs ir praktiškai patikrinęs labai daug šaltinių sveikatos klausimais. Nuostabą kelia tų šaltinių įvairiapusiškumas ir gausa: jų tarpe buvo senovės graikų, senovės egiptiečių, tibetiečių, kinų, filipiniečių medicinos praktika, joga, šių dienų medicinos specialistų tyrinėjimai, dietologijos, kvėpavimo, bioenergetikos, gydymo vandeniu, badavimu būdai – iš viso apie 70 tūkstančių. Jį sudomino tiktai 362 leidiniai. Ne vienam skaitytojui gali kilti klausimas, kodėl taip atkakliai Kacudzas Niši ėmėsi tokio milžiniško darbo.

 

Niši ieškojimai ir atradimai

Kacudzas gimė 1884 m. labai silpnas, su neišsivysčiusiomis kraujagyslėmis. Gydytojai pripažino žarnyno tuberkuliozę ir limfinį plaučių viršūnės uždegimą. Nors jo vaikystė buvo pakankamai aprūpinta: gyveno sočiai, bet gauti vidurinį išsilavinimą jam nebuvo leista; per stojamuosius egzaminus priėmimo komisijos nariai rado, jog jo krūtinės ląstos apimtis neatitiko nustatytų reikalavimų. Dar baisiau – žinomas gydytojas jo tėvams paskelbė nuosprendį: ,,Man labai gaila, tačiau šis žmogus niekad nesulauks 20 metų“. Tarp vienmečių jis buvo labiausiai paliegęs. Kacudzas kentėjo dėl prastos sveikatos negalėdamas pasinaudoti savo gabumais. Jau vaikystėje jis vargo dėl nuolatinio viduriavimo ir dažnų peršalimų.

Tarp savo klasės draugų pradžios mokykloje Kacudzas buvo fiziškai pats silpniausias. Suprantama, jog jis troško būti sveikas, nemažai sportavo, atkakliai treniravosi, bet ligos nesitraukė, vis labiau ir labiau lyso. Atėjus laikui išsirinkti profesiją, artimieji patarė stoti į Aukštąją technikos mokyklą, kad galėtų tapti statybos inžinieriumi. Tačiau ir čia kelią sėkmingiems mokslams užkirto ligos. Dėl dažnų negalavimų buvo priverstas nuolatos praleisti užsiėmimus.

Pagaliau jis suprato, jog nesustiprinęs sveikatos nieko gyvenime nepasieks. Tada pradėjo kaupti žinias apie stiprėjimo būdus. Jis su didžiule viltimi ir užsispyrimu pradėjo skaityti literatūrą; išbandydavo įvairius patarimus ir rekomendacijas. Tuo metu labai populiari buvo Fletčerio knyga apie mitybą. Knygoje buvo teigiama, jog stiprinant sveikatą būtina gerai sukramtyti maistą. Ši teorija sukėlė perversmą Niši sąmonėje. Fletčerio teorija mokė, kad reikia stiprinti viso organizmo sveikatingumą, o ne gydyti tik simptomus. Kacuzas suprato, kad geriausias žmogaus gydytojas – pati gamta, kurioje slypi gyvenimo ir sveikatos pagrindai.

Fletčeris rekomendavo pašalinti visas sunkiai virškinamo maisto dalis. Kacudzas uoliai vykdė rekomendacijas, bet kentėjo dėl vidurių užkietėjimo. Niši įsidėmėjo, kai viduriai užkietėja, jam labai skauda galvą ir žarnyną. Jis pajuto, kad dažnai persivalgo. Niši atkakliai toliau studijavo literatūrą ir galiausiai suprato: storojoje žarnoje kaupiasi neįsisavintas maistas; jis sudaro gerą aplinką toksinus gaminančioms bakterijoms. Toksinai su krauju išnešiojami po visą organizmą ir sukelia negalavimus. Jis suvokė, jog maistas gali ne tik palaikyti organizmą, bet ir jį ardyti.

Kacudzas perskaitė Sinklerio veikalus apie badavimą. Kylo mintis apie gydymą badavimu, kurio metu atrado ryšį tarp žarnyno ir smegenų veiklos. Jis žinojo, kad senovėje žmonės gydydavosi badavimu. Pasninkavo ir pasninkauja žydai, krikščionys, budistai, Konfucijaus sekėjai Kinijoje, dvasininkai Japonijoje. Romos imperijos gydytojas Asklepiadas siūlė gydantis nevalgyti, gerti tik vandenį, grožėtis gamta. Geriausiu vaistu laikė badavimą ir graikų istorikas Plutarchas.

Kaip organizmas reaguoja į badavimą? Pirmiausia venulių ir kapiliarų susilietimo vietose atsiranda tuštuma. Ta tuštuma tampa kraujo varomoji jėga. Reiškia, jei tuštuma yra kraują varanti jėga, o badavimas – jos susidarymo priežastis, vadinasi, badaudami mes padidiname žmogaus organizmo varomąją jėgą. Jį pradėjo lankyti įvairiomis ligomis sergantys žmonės. Taip jis sukurė sveikatos stiprinimo sistemą. Ją paskelbė būdamas 44 metų. Tais laikais tiek vidutiniškai gyveno japonai. Nors jam vaikystėje pranašavo ankstyvą mirtį, savo sukurtos sistemos dėka jis sugebėjo išsaugoti stiprią sveikatą ir pragyveno 67 metus.

Paskelbus naują teoriją, pas Kacudzą pradėjo plaukti žmonės iš įvairių pasaulio vietų. Pagaliau jis atsisakė Tokijo municipalinio metropoliteno vyriausiojo inžinieriaus pareigų ir savo gyvenimą paskyrė žmonių gydymui.

 

Siela ir kūnas

XX amžiaus pradžioje mokslininkai pradėjo tyrinėti kūno ir proto sąsajas. 1990 m. ,,Amerikos medicinos asociacijos žurnalas“ išspausdino straipsnį, kuriame buvo teigiama, jog prieš Velykas miršta mažiau pagyvenusių žydų negu vidutiniškai, o po Velykų –daugiau. Pasirodo, pagyvenę žmonės, tėvai ir seneliai, yra svarbiausi šventės iškilmių dalyviai, mat Velykos – viena svarbiausių ir labai laukiamų žydų švenčių.

Kinijoje senų moterų mirtingumas sumažėja prieš derlingumo šventę pagal Mėnulio kalendorių. Nesunku padaryti išvadą, jog teigiamos emocijos teigiamai veikia žmogaus sveikatingumą. Tai patvirtina ir laboratoriniai bandymai su gyvūnais. Vienoje laboratorijoje narveliuose buvo uždarytos žiurkės, kurios buvo priverstos klausytis kačių kniaukimo. Netrukus žiurkės viena po kitos nugaišo. Skrodimai parodė, kad iš baimės suiro jų širdies raumenys. Priežastis – baimė, nerimas, nuolatinis susijaudinimas pagimdo negatyvias pasekmes - širdies veiklos sutrikimus. Gal neveltui K. Niši tiek daug dėmesio skyrė optimistiškam nusiteikimui ir humorui?

 

Šešios sveikatingumo taisyklės

Pirmoji taisyklė: kietas guolis. Lova, kurioje gulime turi būti kieta ir lygi. Kai kūnas guli kietoje lygioje vietoje, jo svoris išsidėsto tolygiai, raumenys maksimaliai atsipalaiduoja. Kietas patalas saugo odos funkcionalumą, neleidžia supliukšti kepenims. Venos, esančios viso kūno paviršiuje, padeda kraujui grįžti širdies link. Tokiu būdu visos nereikalingos medžiagos pašalinamos iš organizmo, žarnynas apsaugomas nuo sąstingio ir užkietėjimo. Niši pataria: ,,Norint išsaugoti idealią laikyseną, geriausia... nuolat vengti stuburkaulio pažeidimų, o tai pasieksime miegodami kietoje lygioje lovoje“.

,,Trečdalį gyvenimo miegame lovoje, ir būtent šį laiką galima panaudoti ne tiktai poilsiui, bet ir laikysenai ištaisyti. Todėl pirmoji mano sveikatos taisyklė tvirtina: lova , kurioje miegate, turi būti lygi ir kieta.“ Įrodyta, kai visos slankstelių grupės išsidėsto tolygiai horizontalioje padėtyje, kepenys dirba efektyviai, tuo tarpu gulint ant minkšto čiužinio slanksteliai lengvai išsilenkia, ir dėl to rimtai kenčia kepenys, pažeidžiama kepenų sekrecija, o tai turi įtakos kraujo valymo kokybei, užterštas kraujas išnešiojamas po visą organizmą. Žmogus bėga pas gydytoją, tas gydo nesveiką organą, kišdamas į sergančias kepenis nuodus vaistų pavidalu. Taip gydomos pasekmės, o ne ligos priežastys. Kad teisingai funkcionuotų žarnynas, taip pat padeda kieta lova. Pvz. pasislinkus 5–ajam juosmens slanksteliui, galimi tokie susirgimai kaip hemorojus, analinės angos įplyšimai, tiesiosios žarnos vėžys. Miegant kietame lygiame guolyje tie poslinkiai lengvai ištaisomi, nes stuburo padėtis yra teisinga.

Taigi pagal pirmąją Niši sveikatingumo sistemos taisyklę susidaro galimybė išsigydyti nuo daugybės susirgimų: išvalyti galvos kraujagysles, atstatyti nervų sistemos veiklą, sustiprinti jutimo organus, pasiekti gražios laikysenos, pagerinti vidaus organų būklę.

Antroji sveikatingumo taisyklė: kieta pagalvė. Niši siūlo naudotis pagalvėle velenėliu. Kodėl? Pagalvė turi liestis su 3-uoju ir 4-uoju kaklo slanksteliais. Ši taisyklė pirmiausia siejama su nosies pertvara, kur galima pagerinti vidaus organų darbą. Nustatyta, jog nuo nosies pertvaros būklės priklauso, ar žmogus gali susirgti šienlige, astma, mioma, kai kuriomis kitomis ligomis. Pvz. apalpusiam žmogui duodama pauostyti amoniako, kuris veikia periferinės trišakio ir simpatinio nervų galūnes, ir žmogus atgauna sąmonę.

Kieta pagalvė teigiamai veikia kaklinę stuburo dalį, kuri kenčia nuo slankstelių poslinkių, nes yra pati judriausia. Pagalvė turi būti tokio dydžio, kad užpildytų įdubimą tarp pakaušio ir menčių. Didelės ir minkštos pagalvės verčia mūsų kaklą iškrypti, be to, jos labai sušildo slankstelius. Taip apsunkiname kvėpavimą ir todėl įprantame gyventi išsižioję.

Japonijoje sakoma: ,,Iškrypęs kaklas – trumpo gyvenimo požymys“. Kaklo slankstelių iškrypimai sukelia jų sąnarių uždegimą. Kaklas tampa nebe toks judrus, o aštrus skausmas jaučiamas ne tiktai kakle, bet ir pakaušyje. Be to, 3 ir 4 kaklo slankstelių poslinkiai sukelia viršutinių ir apatinių dantų skausmą. Vokiečių stomatologas Parma pastebėjo, kad daugelio pacientų, kurie skundėsi dantų skausmu, išnarinti 3 ir4 kaklo slanksteliai.

Kaklo ligos paplito nuo tada, kai didelė dalis žmonių užsiėmė ne fiziniu, bet protiniu darbu. Todėl priežasčių reikia ieškoti vaikystėje. Mūsų laikais vaikai pernelyg ilgai prasėdi tiek mokyklose, tiek namuose. Kaklo slankstelių ligos simptomai – pakaušio, akių, ausų, pečių juostos skausmai, kurie pasireiškia ne tiktai tada, kai žmogus juda, bet ir ramybės būsenoje. Kieta pagalvė padės išspręsti šią problemą. Pirmosiomis dienomis ar net savaitėmis skaudės, nutirps sprandas, tačiau vėliau šie jutimai pradings.

Trečioji sveikatingumo taisyklė: ,,Auksinės žuvelės“ pratimas. ,,Mes – mažai judančių žmonių civilizacija. Mes persivalgome, tačiau nepasisotiname, nes naudojame negyvybingą maistą. Mūsų raumenys suglebę, nes mažai dirbame fiziškai, nesportuojame. Dėl neteisingos gyvensenos mūsų stuburas netenka lankstumo ir deformuojasi. Tarpslanksteliniai diskai ir kremzlės ima irti todėl, kad nesimankštiname, ir todėl, kad prastai cirkuliuoja kraujas gretimuose audiniuose. Dauguma 60-70 metų žmonių tampa 8-13 centimetrų žemesni, negu buvo jaunystėje, kai kurie senatvėje susikūprina. Ir visa tai todėl, kad nesirūpiname savo stuburu“ – tvirtina Kacuzo Niši. ,,Auksinės žuvelės“ pratimas irgi padeda ištaisyti stuburo ydas. Šis pratimas veiksmingiausiai gerina laikyseną, kartu padeda išlaikyti organizmo maitinimosi, valymosi, nervinę pusiausvyrą

Atsigulti ant nugaros ant lygaus patalo arba ant grindų. Ištiestas rankas sudėkite už galvos. Kojos ištiestos, pėdos statmenos grindims. Kojų pirštus lenkite į save. Kulnus ir šlaunis prispauskite prie grindų. Pakaitomis tai dešinės, tai kairės kojos kulnu slyskite pirmyn. Tuo pačiu metu abi rankas tieskite į priešingą pusę. Tokioje padėtyje vibruokite visu kūnu iš kairės į dešinę, vieną dvi minutes. Pratimą kartokite kiekvieną rytą ir kiekvieną vakarą.

,,Trečioji sveikatos taisyklė padeda gerinti laikyseną, kraujo apytaką, žarnyno, kepenų, inkstų, odos smegenų ir širdies veiklą“ – drąsiai teigia prof. Niši. Tai patvirtina ir gyvūnų elgsena, nes jie kasdien laikosi trijų sveikatos taisyklių: miega kietame guolyje, galvą padeda ant letenų, o prabudę pirmiausia ,,pasitempia“, raitosi, krato galvą, purtosi visu kūnu. naminiai gyvuliai ir paukščiai paprastai kenčia nuo ligų, nes jie priversti gyventi nenatūraliomis sąlygomis. Tą patį galime pasakyti ir apie primityviąsias tautas, kurios ne taip dažnai skundžiasi sveikata, lyginant su mumis - civilizacijos aukomis. Jų atstovai miega ant kietos žemės, aktyviai gyvena, daugiau stovi, o ne sėdi minkštose sofose. Stovėjimas yra natūrali kūno padėtis, kai stuburas suderintas su dubeniu. Sėdint liemuo išbalansuojamas, ypač tada, kai sėdima ant minkštų kėdžių ir sofų.

Ketvirtoji sveikatingumo taisyklė: kapiliarų pratimas.

Kraujas yra gyvybė – tai pasakyta Senajame Testamente. Kraujas maitina kiekvieną ląstelę. Tačiau tiktai sveikas ir švarus, netrukdomai cirkuliuojantis kraujas gali sukurti sveikas ląsteles. Širdies darbas priklauso nuo to, kiek ir kokio kraujo patenka į jos raumenis bei vožtuvus. Nuo kraujo cheminės sudėties ir jo cirkuliavimo priklauso ir smegenų, kaulų, raumenų, plaukų, nagų, akių, ausų, virškinimo funkcionavimas.

Kacudzas sukūrė kraujotakos sistemos atnaujinimo ir atkūrimo būdus fiziniais pratimais, kontrastinėmis oro ir vandens procedūromis. Pratimai atkuria ir išvalo kraujotakos kelius, greiti kūno temperatūros kaitaliojimai vandeniu ir oru stimuliuoja ir sustiprina poodinių venų paviršių ir taip padeda kraujui lengviau sugrįžti į širdį. Jis sukūrė sistemą, pagal kurią kapiliarai verčiami susitraukinėti. Štai vibravimo pratimų gydomasis pavyzdys: tegu susižeidęs ranką žmogus pirmiausia ją subintuoja taip, kad nekraujuotų, o paskui pakelia aukščiau savo širdies lygio ir 10-15 minučių krato. Žaizda visiškai užsitrauks ir greitai užgis. Nereikės nei sterilizuoti, nei siūti. Paaiškinama tuo, kad kratydami virš širdies pakeltą ranką priverčiame susitraukti jos kapiliarus. Svarbiausias kraujo variklis yra kapiliaruose: kuo geriau veikia kapiliarai, tuo geriau funkcionuoja širdis. Reiškia nuo raumenų aktyvumo labai priklauso normali širdies bei kraujagyslių sistemos veikla. Kuo mažiau žmogus juda, tuo silpniau griaučių raumenys padeda širdžiai. Todėl būtina nuolat padėti savo stropiai darbininkei – širdžiai, o ne palaikyti jos funkciją įvairiausiais vaistais. Tai labai panašu į šeimininką, kuris botagu plaka silpną, pavargusį, sunkų vežimą į kalną tempiantį arklį. Tas šeimininkas turėtų ne mušti nusilpusį gyvulį, o padėti jam – stumti vežimą. Reikia ne vaistais stimuliuoti širdį, o skatinti veikti pagrindinį, kapiliaruose esantį variklį.

Ne vienas esame girdėję, jog bėgimas teigiamai veikia visus vidaus organus. Kodėl? Žmogaus širdis, skrandis, žarnynas, kepenys, inkstai ir kiti organai milijonus metų formavosi labai aktyvaus judrumo sąlygomis. Žmogus kasdien bėgiojo, greitai vaikščiojo, šokinėjo, slėpėsi nuo įvairiausių pavojų, grūmėsi su žvėrimis, kartais lipdavo ir į medį, išmoko gydyti žaizdas ir t.t. Dabar, kai daug sėdime, mažai judame, organuose susikaupia daug įvairių nereikalingų atliekų. Pagal Niši nėra kitų būdų išvalyti ar išplauti tų nereikalingų atliekų, kaip kapiliarų stimuliavimo pratimai. Jis siūlo specialius kapiliarų terapijos judesius – kratyti pakeltas rankas ir kojas, nes pagrindinė kraujo apytakos varomoji jėga – ne širdis, kaip tvirtina tradicinė medicina, o kapiliarai. Kapiliarų stimuliavimo pratimas atliekamas atsigulus ir iškėlus rankas ir kojas, mat, viršutinėse ir apatinėse galūnėse yra daugybė kapiliarų. Tuo siekiama, kad rankų ir kojų veninis kraujas smarkiau tekėtų žemyn ir pamažu atsiradęs vakuumas pagreitintų kraujo apytaką.

Šią taisyklę Kacudzo siūlo visiems iki vieno, tarp jų ir prie lovos prikaustytiems ligoniams, ir nusilpusiems senyvo amžiaus žmonėms, ir sergantiems bet kuriomis širdies ligomis, kasdien du kartus taip stimuliuoti kapiliarus. Toks stimuliavimas atstoja lėtą bėgimą, neapsunkindamas širdies ir sąnarių. Jeigu šį pratimą atliksime nuogi, judesiai duos trigubą naudą: pagerės odos kvėpavimas, o kartu per odą organizmas geriau apsivalys nuo atliekų, pagerės širdies darbas, turės teigiamos įtakos visiems organams ir kojoms. Kaip atlikti šį pratimą? Atsigulkite ant nugaros, ant kieto ir lygaus paviršiaus, po kaklo slanksteliais padėkite kietą pagalvę arba ritinėlį. Po to iškelkite rankas ir kojas. Kojų pėdas laikykite lygiagrečiai su grindimis. Tokioje padėtyje kratykite abi rankas ir kojas. Pratimo trukmė – nuo vienos iki trijų minučių.

Penktoji sveikatingumo taisyklė: ,,Pėdų ir delnų suglaudimo“ pratimas. Šis pratimas padeda koordinuoti kūno raumenų, nervų ir ypač vidaus organų funkcijas, diafragmos veiklą, kraujo apytaką. Atsigulti nugara ant grindų, po kaklu padėti kietą pagalvę – velenėlį, suglausti pėdas, delnus ir išskėsti kelius. Prieš tai paspaudinėti pirštų pagalvėlėmis abu delnus (10 kartų), po to vieną delną į kitą (10 kartų), spausti vieną į kitą suglaustus delnus (10 kartų). Suglauskite delnus ir pėdas, užsimerkite. Rankas laikykite statmenai kūnui. Taip išbūkite 10-15 minučių.

Ši taisyklė padeda dvasios ir kūno jėgoms pasiekti pusiausvyrą. Niši atkreipė dėmesį į faktą, kad beveik visų religijų tikintieji prieš krūtinę suglaudžia rankų delnus. Matomai tame geste gali slypėti fiziologinis pagrįstumas – susibalansuoja ir neutralizuojasi organizmo skysčiai, atkuriamas rūgščių ir šarmų balansas. Tai galima patikrinti labai paprastai. Išmatuokite savo kraujo spaudimą – užsirašykite, koks yra viršutinis ir apatinis kraujo spaudimas. Po to 3-4 minutes laikykite suglaustus delnus. Vėl išmatuokite spaudimą. Jūs nustebsite, nes jūsų kraujospūdis bus kur kas geriau subalansuotas negu tada, kai matavote pirmą kartą.

Suglausti delnus prieš kiekvieną valgymą ne mažiau kaip 1,5 minutės yra gražus ir geras įprotis, nes jis padeda atstatyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. Suglauskime delnus ir kojų pėdas 1,5 minutės ar ilgiau, prieš miegą arba rytais, kai gulime lovoje ant nugaros. Anglijos, Prancūzijos bei kitų Europos šalių gydytojai pasakoja apie tikrus stebuklus, kurie įvyksta suglaudus delnus ir pėdas. Ankstyvaisiais krikščionybės amžiais buvo aptikta užrašų apie tai, kaip stebuklingai, suglaudus rankas, būdavo gydomi žmonės.

Šeštoji sveikatingumo taisyklė: pratimai nugarai ir pilvui. Pradinė padėtis: atsiklaupkite ant grindų, dubenį nuleiskite, visiškai ištiesinkite stuburą, stuburgaliu išlaikykite pusiausvyrą. Pakelkite ir nuleiskite pečius (10 kartų), lygiagrečiai viena kitai ištieskite rankas; a) greitai žvilgterkite per kairįjį petį, stengdamiesi pamatyti savo stuburgalį, paskui žvilgterkite per dešinį petį; b) iškelkite rankas aukštyn, ištieskite stuburą ir greitai atlikite ,,a“ punkte nurodytus veiksmus. Šis tarpinis pratimas išlygina slankstelius, apsaugo juos nuo poslinkių. Lenkite galvą į dešinę ir į kairę (po 10 kartų) į kiekvieną pusę. Lenkite galvą į priekį ir atgal (po 10 kartų).

Pagrindinė pratimo dalis. Atsisėskite ant kulnų. Svyruokite į dešinę ir į kairę, kartu tai išpučiant, tai įtraukiant pilvą. Tai daryti kas rytą ir kas vakarą 10 minučių garsiai kalbant: ,,Man gera, kiekviena diena man bus vis geriau ir geriau. Kiekviena mano ląstelė atsinaujina, kraujas darosi švaresnis, sveikesnis, vidinės sekrecijos liaukos funkcionuoja puikiai, raumenys, oda, kraujagyslės darosi elastingesni stiprėja sąnariai, smegenys gerai vadovauja visų organų sistemai. Aš darausi sveikesnis, protingesnis geresnis, aš galiu atlikti darbą didelį ir kūrybingą, naudingą man pačiam ir kitiems“. Tokia savitaiga palankiai paveiks kūną ir protą.

Šešios sveikatos taisyklės yra veiksmingos ir lengvai įvykdomos. Šios taisyklės – kiekvienos ląstelės, kiekvieno organo normalizavimo sistema. Jos tarnauja vienam tikslui – sužadinti gydomąsias viso organizmo galias – tvirtina prof. Kacudzo Niši. Šios taisyklės įkūnija pasaulinę patirtį ir mokslo žinias apie žmogaus sveikatą. Tačiau prieš tai teks įveikti atstumą nuo stotelės „Nesveikas“ iki stotelės „Sveikas“, kartu įveikiant jau padarytas klaidas. Tačiau sveikatos sistema neapsiriboja minėtomis taisyklėmis. Dar yra svarbu mityba. Niši sistemoje žodis „mityba“ reiškia keturias sudedamąsias dalis, kurios palaiko žmogaus gyvybę: maistas, vanduo, šviesa, oras.

 

Niši sveikatingumo sistemos ypatybės (7)

Pirma,svarbiausiu kraujo varikliu jis laiko ne žmogaus širdį, o kapiliarus. Kacudzui Niši širdis – tik kontrolinis kraujo rezervuaras, arba kraujo srauto reguliatorius, o kraujo varikliai yra kapiliarai.

Antra, jo sveikatingumo sistemoje daug dėmesio skiriama organui glomusui, kuris jungia arterijas su venomis. Pagal Niši šio organo funkcionavimas turi didžiulę reikšmę organizmo atsparumui ligoms, net ir tokioms kaip vėžys. Įrodyta, kad šiam organui labiausiai kenkia cukrus ir alkoholis.

Trečia, Niši pateikia naują kraujospūdžio matavimo teoriją. Tikro kraujospūdžio neįmanoma nustatyti be keturių sudėtinių dalių: viršutinio, apatinio spaudimo, pulso ir amžiaus. Jis remdamasis diferenciniais ir integraliniais skaičiavimais nustatė, jog tarp viršutinio ir apatinio spaudimo ir pulso yra idealus santykis, kurį pavadino „auksiniu“, nes jis yra žmogaus sveikatos raktas. Jei šis santykis priartėja prie 7 arba maždaug prilygsta 7 – tai ir yra sveikatos norma. K. Niši mano, jog ne viršutinio kraujospūdžio svyravimai, o abiejų kraujospūdžių tarpusavio santykio pažeidimai kenkia sveikatai.

Ketvirta, Niši sveikatingumo sistemoje pateikiama visai nauja mitybos samprata - atmetamas kalorijų skaičiavimas. Žmogui yra svarbiausia pagrindinės maisto medžiagos: baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės druskos, vitaminai ir fermentai.

Penkta, pabrėžiamas ryšys tarp kūno ir dvasios. Tobulinant dvasinį kūną, stiprėja fizinė žmogaus sveikata, o gydant fizinį kūną, stiprėja ir žmogaus psichinė sveikata.

Šešta, Niši sveikatingumo sistemoje nurodoma, kaip iš anksto nuspėti ligą pagal kai kuriuos simptomus ir užbėgti jai už akių.

Nuolat taikoma ši sistema leidžia išvengti net pačios klastingiausios mūsų laikų ligos – vėžio. Taip teigia žymi Niši sveikatos propaguotoja maskvietė Maja Gogulian, kuri pasinaudodama Kacudzo Niši mokymu, išsigydė sunkią onkologinę ligą, tapo aktyvia sveikuole, garsia sveikatos mokytoja. Kokia gi Kacudzo Niši pažiūra į šiuolaikinę tradicinę mediciną? Šiuolaikinė tradicinė medicina, naudodama prieš ligas daugybę cheminių priemonių, daro ligas vis klastingesnes. Jos tarsi lenktyniauja: ligos ar jų cheminis gydymas. Taip atsiranda vis naujos klastingesnės ligos, kuriami nauji vaistai ir t. t. Taip nualinamas ir nuslopinamas organizmas.

Kacudzo Niši Sistema padeda suformuoti tris laimingo gyvenimo siekiui būtinus įpročius: įprotį būti sveikam, įprotį visada dirbti ir įprotį visada domėtis savo sveikata. K. Niši sveikatos sistema žinoma ne tik Japonijoje. Ja naudojasi ir ją pripažįsta daugelis Europos tautų.

Parengė Bronius Lazaraitis

Literatūra:

1.Kacudzo Niši. Auksinės sveikatos taisyklės. Algarvė, 2003

2. Maja Gogulan. Sudie, ligos! Asveja. Vilnius 1998

3. Michailas Tombakas. Kaip ilgai ir sveikai gyventi. Asveja. Vilnius. 2002

4. Polis Bregas. Sveikata mūsų valioje II. Vilnius. Šalavijas  1995

5.  Povilas Karoblis. Bėgioti -  sveika.Vilnius ,,Mokslas“ 1987

6. Ferencas Kovačas. Sveikas gyvenimas – giedra senatvė. Vilnius ,,Mokslas“1986

7. Danutė Stasiūnaitė. Natūraliosios medicinos perlas. ,,XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms. ,,Sidabrinė gija“,2002 m. lapkričio 8 d., Nr.3(3)

 
Reklaminis skydelis