Nuo šių metų pradžios socialinių pašalpų mokėjimas tapo savivaldybės savarankiška funkcija. Dabar pašalpas mokančioms iš savų lėšų savivaldybėms suteikta daugiau teisių kontroliuoti racionalų lėšų panaudojimą.

Apie nuo šių metų pradžios įsigaliojusias naujoves kalbamės su rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėju Antanu LAŠINSKU.

Kiek lėšų per metus išleidžiama rajone socialinėms pašalpoms?

Šių metų biudžete numatyta 5 mln. 680 tūkst. Lt. Kaip matote, didžiuliai pinigai. Priminsiu, o gal ir ne visi žino, kad socialinės pašalpos dydis yra 350 Lt per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui. Pašalpa yra valstybės remiamų pajamų dydžio, kuris buvo patvirtintas 2004 metais ir visą dešimtmetį nesikeitė.

Socialines pašalpas ir anksčiau skirstė ir mokėjo savivaldybė, bet tai buvo valstybinė (deleguota) funkcija. Kodėl nuo šių metų pereita prie savarankiškos funkcijos?

Todėl, kad dalis gyventojų socialines pašalpas gauna kaip ir neteisėtai. Važinėja apynaujėmis mašinomis, poilsiauja užsienyje, o pateikia pažymas, kad neturi pajamų ir gauna socialinę pašalpą. Ne paslaptis, kad dalis pašalpas gaunančių žmonių užsiima įvairia veikla, neįteisinta, kartais ir neteisėta, niekur nerodo tų pajamų ir gauna socialines pašalpas, nes formaliai pagal pateiktas pažymas pašalpa priklauso. Tarp pašalpos gavėjų iki šiol buvo grupė žmonių, itin dažnai keliaujančių į netolimą užsienį (manau, suprantate, ką noriu pasakyti), nelegaliai remontuojančių butus, automobilius savo garažiukuose. Šie žmonės gauna nemažus pinigus, nemoka mokesčių ir dar gauna pašalpas. Ilgiau tęstis tai negali. Kad socialinė pašalpa būtų mokama tikslingai, tik tiems žmonėms, kuriems labiausiai reikia paramos, buvo priimtas įstatymo pakeitimas - suteikta teisė savivaldybėms socialinių pašalpų mokėjimą vykdyti kaip savarankišką funkciją kartu išplečiant savivaldybių teises skiriant pašalpas.

Kas keisis pagal naują tvarką?

Keisis iš esmės daug. Kaip minėjau, suteikta daugiau laisvės savivaldybėms. Savivaldybės taryba turėjo patvirtinti tvarką, pagal kurią bus skiriama ir mokama socialinė pašalpa. Mūsų rajono savivaldybės taryba šią tvarką patvirtino praėjusių metų gruodžio 19 d. posėdyje.

Naujoji tvarka ne tik griežtina pašalpų gavimo tvarką, bet tam tikrais atvejais pašalpa gali būti ne tik mažinama, bet ir didinama.

Socialinė pašalpa gali būti ir didinama?

Jeigu asmuo darbo biržoje registruotas nemažiau kaip 12 mėn. iki įsidarbino, ir jam darbo užmokesčio apskaičiuota ne mažiau kaip minimali mėnesinė alga ir iki tol buvo mokėta socialinė pašalpa, jam 6 mėnesius gali būti mokama iki 50 proc. padidinta socialinė pašalpa. Tai – skatinimo priemonė, kad žmonės ieškotųsi darbo, o ne vengtų jo. Juk plačiai kalbama, kad tam tikra dalis bedarbių kažkaip prisitaikė gyventi iš labai menkų pajamų – pašalpos, ir nieko daugiau nenori. Negana to, jų vaikai, dar viena karta, gyvena taip pat. Todėl ir ieškoma priemonių, kad tas pragaištingas ir jiems, ir visuomenei ratas būtų nutrauktas.

Be skatinimo, bus ir baudžiama?

Jeigu šeima turi bent du vaikus, tai pašalpų suma siekia apie 1200 Lt per mėnesį. Žmonės sako, kad neapsimoka dirbti. Tuo tarpu kiti dirba, moka mokesčius, iš kurių mokamos ir socialinės pašalpos. Didelė neteisybė! Nuo 12 iki 24 mėnesių darbo biržoje registruotiems ir neieškantiems darbo asmenims socialinė pašalpa bus palaipsniui mažinama 20 proc. ir daugiau. Pašalpų mažinimas įsigalios nuo birželio 1 d.

Jeigu pašalpa ilgalaikiam bedarbiui bus mažinama arba nutraukiama, ar vaikai taip pat negaus pašalpų?

Socialinė pašalpa bus mažinama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, o vaikams ir toliau mokama. Tik esant svariems piktnaudžiavimo įrodymams, pašalpos mokėjimas gali būti nutraukiamas visai šeimai.

Iki šiol pašalpai gauti reikėjo pateikti prašymą ir tam tikras pažymas. Kaip šie reikalavimai keičiasi?

Tvarka praktiškai išlieka ta pati. Pašymus priims socialinių išmokų specialistai ar specialistai seniūnijose, kaip ir buvo. O visa kita - naujovės. Kiekvienoje seniūnijoje bus sudarytos Socialinės paramos teikimo seniūnijose komisijos (tai jau vyksta), kuriose dalyvaus bendruomenių pirmininkai, socialiniai pedagogai, seniūnaičiai, seniūnijos darbuotojai, seniūnai. Šios komisijos du kartus per mėnesį nagrinės prašymus ir skirstys juos į tris grupes: pirmą - kai dėl pašalpos skyrimo nekyla abejonių, antrą– yra neaiškumų ir trečią – didelės rizikos. Trečios grupės pareiškėjus tikrins komisija namuose, surašys buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus. Jeigu matys, kad žmogus gyvena ne pagal deklaruojamas pajamas – teiks siūlymą pašalpos neskirti.

Ar tai nesikirs su įstatymu?

Įstatymo pataisos suteikia teisę savivaldybėms pačioms įvertinti visas aplinkybes ir priimti sprendimą.

Kaip atpažinti, kad žmogus gyvena ne pagal pajamas?

Užėjus į namus akivaizdžiai matosi. Būna kieme stovi neblogas automobilis, namuose – keli televizoriai, brangūs daiktai, asmuo poilsiauja arba uždarbiauja užsienyje, o prašo pašalpos. Beje, yra ne vienas atvejis, kai žmonės dirba užsienyje, nustatytu laiku grįžta užsiregistruoti darbo biržoje ir gauna pašalpas.

Komisija pašalpos gavėjus tikrins ir namuose, neradę prašys kaimynų pagalbos. Tris kartus neradę, nutrauks pašalpos mokėjimą. Yra numatyta ir daugiau įvairių kontrolės priemonių.

Visuomenė piktinasi bandymais nesąžiningai pasipelnyti, tad, manau, patys kaimynai padės su piktnaudžiavimu kovoti, pranešdami apie tokius atvejus visuomeninėms komisijoms arba pasitikėjimo telefonais. Skambučiai anoniminiai, prisistatyti nereikia.

Ar toks krūvis – ir nustatyti nelegalų darbą, ir galimą šešėlinį verslą, ir slaptas pajamas - komisijai nebus per didelis?

Mes ir nenustatinėsime, tai ne mūsų funkcija. Pareiškėjas kreipiasi pašalpos, jis ir turės įrodinėti, kad pašalpa jam priklauso, kad gyvena dorai, ieško darbo, neturi nuslėptų pajamų.

O kaip bus su šildymo išlaidų kompensacijomis?

Visos naujovės liečia tik socialines pašalpas, kurios jau tapo savivaldybės savarankiška funkcija. Šildymo išlaidų kompensacijos su socialine pašalpa nesusijusios. Kompensacijos skiriamos vadovaujantis tik įstatymu vykdant valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją. Bet teko girdėti, kad Vyriausybė ruošiasi nuo 2015 metų ir šią funkciją perduoti savivaldybėms kaip savarankišką funkciją.

Kiek lėšų tikimasi sutaupyti?

Akivaizdu, kad piktnaudžiavimų yra, vadinasi, lėšų tikrai bus sutaupyta. Penkios šalies savivaldybės pernai jau išbandė savarankišką socialinių pašalpų skirstymą, jose sutaupyta vidutiniškai apie 20 proc. Tiesa, buvo ir į teismus besikreipiančių asmenų, bet visi jie bylas pralaimėjo.

Nauja pašalpų skyrimo sistema pasiteisino, todėl šiemet tokia tvarka įvesta visoje Lietuvoje.

Apie piktnaudžiavimo socialinėmis pašalpomis atvejus galite pranešti telefonais: 66357, 66285.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ