Mes turime 374 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3271
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19472
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:95502
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Kad ir vilkas būtų sotus, ir stirnelė sveika

2014 m. sausio 8 d. trečiadienis Nr. 2 (1340)

Yra toks posakis: „Kad vilkas būtų sotus, ir avis sveika“, bet kadangi šį kartą kalbėsime apie vilkų beatodairiškai medžiojamus laukinius gyvūnus, šį posakį perfrazavau: „Kad ir vilkas būtų sotus, ir stirnelė sveika.“ Kodėl stirnelė? Ogi, todėl, kad kai kurių medžiotojų būrelių medžioklės plotuose labai sumažėjo, o kai kur, ko gero, ir visiškai neliko stirnų. O to priežastis – vilkų pagausėjimas. Šią tiesą patvirtino Modžiūnų medžiotojų būrelio pirmininkas Tadas Sapranavičius. Apie vilkų skaičiaus didėjimą jau kalbama ne pirmus metus, to akivaizdus įrodymas – tai vienur, tai kitur tiesiog įžūliai išpjautos avys bei, kaip jau minėjau, mažėjantis stirnų skaičius. O tai, kad stirna tampa vilkų grobiu, liudija vis dažniau randamos sudraskytų stirnų liekanos, arba, kaip toj pasakoj, dažniausia tai būna kanopos ir ragai.

- Vilkas labai stiprus, drąsus ir labai gudrus žvėris. Jis sugeba išgyventi net ekstremaliausiomis ir sunkiausiomis sąlygomis. Prisiminkime laikus, kai vilkai buvo beatodairiškai medžiojami, medžiotojai net iš darbo buvo išleidžiami, jei gaunamas pranešimas apie pasirodžiusį vilką. Buvo mokamos premijos už sumedžiotą vilką. Kai kurie medžiotojai visai nemažus pinigus uždirbdavo. Ir ką, vilkai išnyko? Ne, neišnyko, taip, jų buvo stipriai sumažėję, bet vilkai išgyveno, o paskutiniu metu, kai sumedžiojamų vilkų skaičius buvo stipriai sumažintas, jų populiacija pradėjo didėti, ir tą pajuto ne tik ūkininkai, bet ir mes, medžiotojai. Štai pas mūsų kaimynus, „Vanago“ būrelio medžiotojus, stirnų faktiškai jau nebeliko. Sumažėjo jų ir mūsų medžioklės plotuose. Apmaudu, kad kai mes nutarėme apriboti stirnų medžioklę, vilkai tiesiog drastiškai ėmė jas medžioti. Štai praeitą žiemą netoli Cirkliškio prižiūrėjau šėryklą, nuveždavau pašarų. Nuolat maitindavosi apie 7 stirnas. Vieną rytą nuvažiavęs 5 radau sudraskytas. Apie vilkų kruviną puotą bylojo gausūs pėdsakai. Likusios gyvos stirnos tik po ilgo laiko išdrįso vėl ateiti prie šėryklos, o mes negalime nors vieno kito pilkio sumedžioti. Šį sezoną Lietuvoje buvo leista sumedžioti tik 33 vilkus, o iš pradžių tebuvo leista vos 21, ir jie buvo sumedžioti per porą savaičių. Mūsų rajone šį sezoną, ko gero, nebuvo sumedžiotas nė vienas vilkas, bent jau neteko girdėti. Praeitą sezoną buvo sumedžioti 2 vilkai, o kiek jų atsivedė ir išaugino vilkės per metus... Tikrai ne du, o kelis kartus daugiau. Vilkų yra pas mus nemažai ir ne tik apie Sarius, Švenčionis, bet ir Adutiškio pusėje. Yra jų ir Labanoro miškuose. Tad jei nebus imtasi priemonių vilkų skaičiui sumažinti, miškuose neliks nei stirnų, nei kiškių. Ateis eilė ir šernams. Turės dar daugiau rūpesčių ir avis bei kitus galvijus auginantys ūkininkai, nes vilkas Lietuvoje gamtoje priešų neturi, išskyrus žmogų, - apie vilkų gausėjimą ir jų daromus nuostolius medžioklės ūkiui dalinosi mintimis Modžiūnų medžiotojų būrelio pirmininkas Tadas Sapranavičius.

- Tadai, bet ką daryti, kad ir vilkai neišnyktų, ir kitos faunos nemažėtų?

- Yra viena išeitis – sumažinti vilkų skaičių, kitos nėra. Paskaičiuokim paprastai ir ūkiškai. Tarkim stirna atsiveda vieną-du jauniklius, o vilkė išaugina ir tris-keturis, o tiems augantiems vilkiukams ir vilkų būriui reikia maitintis. Tai kiek stirniukų turi šansų išgyventi? Ne ką geresnis likimas laukia ir suaugusių stirnų, kiškių, kurių ir taip jau turime labai mažai. Aš suprantu, kad gamtą reikia saugoti, bet nereikia perlenkti lazdos. Galbūt atsižvelgiant į vilkų surašymą reikėtų sumedžioti skirtas kvotas paskirstyti apskritimis ar rajonais, taip būtų logiškiau. Pernai Lietuvoje buvo suskaičiuota 208 vilkai, Vilniaus apskrityje – 26. Žinoma, tai tik apytikslis skaičius. Šį sezoną Lietuvoje sumedžiota 33 vilkai, o kiek jų gaujos padidės per metus? Reikia turėti mintyje, kad pas mus užklysta nemažai vilkų iš Baltarusijos, jiems irgi reikia maisto. Štai ir gauname galutinį rezultatą – stirnų ir kitų gyvūnų mažėjimą.

- Tadai, o pats jau kiek metų medžiojate? Ar teko sumedžioti vilką?

- Medžioklėje dalyvauju nuo 8 metų, o medžiotoju tapau turėdamas 16 metų. Medžiojo ir mano tėvas, ir senelis, tradiciją pratęsia ir sūnus. Pirmas mano sumedžiotas žvėris buvo zuikis, vėliau buvo ir kiti laimikiai. Teko, žinoma, sumedžioti ir vilkų. Porą esu nušovęs dar tais laikais, kai už sumedžiotą vilką po 50 rublių premijos mokėdavo. Ne kartą teko įsitikinti ir tuo, koks gudrus, o kartais ir įžūliai drąsus, yra vilkas. Iš viso esu sumedžiojęs 4 vilkus. Kartais stebiesi, koks gudrus yra vilkas, iš kokių situacijų sugeba išnešti sveiką kailį. Ir net jei sumedžiojamų vilkų skaičius bus padidintas, vilkas išgyvens, juolab, kad sąlygas išgyventi jie turi puikias, ypač ten, kur iškirsti privatūs miškai, kur riogso šabakštynai ir suaugę nepraeinami brūzgynai. Ten yra puikios sąlygos irštvoms, tad vilkas tikrai išgyvens, o ar gausėjant vilkų gaujoms išliks stirnos, šernai, nes šiemet net netoli medžiotojų bokštelio vilkai 4 šernus papjovė, o stirnų vilkai vien mūsų teritorijoje sumedžiojo gana daug... Štai tokie rezultatai, jei vilkų skaičiaus nemažinsime, tie rezultatai bus dar liūdnesni. Saugoti gamtą reikia ne emocijomis, o remiantis sveiku protu ir skaičiavimais, - baigdamas pokalbį sako Modžiūnų medžiotojų būrelio vadovas Tadas Sapranavičius.

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis