Šventinis šurmulys – skubėjimas, lėkimas, visi įsitempę, suirzę ir t.t. Kaip ir kiekviename darbe būna visokių problemų bei nesusipratimų. Taip ir aš prieš didžiąsias šventes šiek tiek nerimavau.

Prieš darbo pabaigą užėjusi į mano kabinetą Švenčionių lopšelyje-darželyje „Gandriukas“ vienos mūsų ugdytinės mama paklausė, ar galinti pakalbėti. Pamaniau, gal kas nors negero atsitiko. Jauna moteris ėmė teirautis apie šeimas, kurioms sunkiai sekasi, reikia kokios nors pagalbos ar paramos ir kad ją palaikantys „Nykštukų“ grupės tėvai prisidedą prie šios idėjos. Nustebau, nes jie rūpinosi viso darželio, o ne tik savo vaikų grupės šeimomis. Neslėpiau savo nuostabos – juk taip retai kas išties tau pagalbos ranką šiais laikais. Pokalbis užsitęsė: žodis po žodžio ir aš sužinojau, kad ji užaugo darnioje, gausioje šeimoje, vieni kitus augindami, saugodami ir gerbdami. Tai, va, pamaniau, iš kur kyla tokie geraširdiški darbai. Atsisveikinau, pažadėjusi pasitarti su kolektyvu ir jai pranešti. Susirinkimo metu su kolegomis nutarėme pakviesti kažkada mūsų darželį lankiusius vaikus, (kurių šeimai šiuo metu tikrai nelengva visomis prasmėmis) ir pakviesti į kalėdinę pramogą, kurią užsakėme visiems darželio vaikams. Tada, žinoma, reikėjo susisiekti su dviejų vaikučių mama, kuriai nutarėme dovanoti šventę ir saldžias darželio dovanėles. „Kaip reaguos mama, ar neįsižeis, juk mes skirtingi ir priimti kartais yra sunkiau negu duoti“, - mąsčiau keldama telefono ragelį. Atsiliepusi moteris ėmė dėstyti savo problemas, teisintis dėl nesusipratimų, tačiau aš ją pertraukiau sakydama, jog ne dėl to skambinu, o kad mes jų pasiilgome ir norime pakviesti į šventę. Ragelyje po pauzės išgirdau susigraudinusį moters balsą: „Aš tuoj pravirksiu“, – padėkojusi pažadėjo atvažiuoti.

Kalėdos – stebuklų metas. Džiaugėmės šventėje matydami dar dviejų vaikų laimingas, švytinčias akis ir motinos dėkingumą.

Prie kalėdinio stalo šį įvykį papasakojau draugei, kuri apsiverkė, o jos dukra džiaugsmingai sušuko: „Ir aš noriu jiems padėti, juk turiu tiek daug žaislų, kuriais galiu pasidalinti!“.

„Gerumas tęsiasi, jis tarsi užkrečiama liga, - pamaniau. - Vaikai mėgdžioja suaugusiuosius, mokosi iš jų, perima vertybes. Gerumas ateina iš darnios šeimos širdies“...

Dėkojame visiems tėveliams, sveikiname su Naujaisiais 2014 metais ir linkime sutikti, turėti savąjį gerumą, nes tik su juo, jame žmonės gali būti laimingi, tikrai ramūs ne tik dėl kiekvienos dienos, bet ir dėl visų išgyventų metų, dėl ateities...

Jolanta BERIOZOVIENĖ