Mes turime 265 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1240
mod_vvisit_counterŠią savaitę:11427
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:87457
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

G. Kirkilas: „Emigrantų per dešimtmetį nesugrąžinsime – dideliems pokyčiams reikia mažų žingsnių“

2013 m. lapkričio 16 d.šeštadienis Nr.84 (1327)

Ištuštėję šalies miestai ir kaimai vis dažniau verčia kalbėti apie „išsivažinėjančią“ Lietuvą. Kartais netgi tenka išgirsti, kad emigracija tampa nacionalinio saugumo problema. Kaip suvaldyti išvažiuojančiųjų srautus, kokių veiksmų imtis, kad emigravę šalies gyventojai grįžtų savo gyvenimus kurti Lietuvoje,  su Seimo Pirmininko pavaduoju, Europos reikalų komiteto pirmininku, socialdemokratu Gediminu Kirkilu kalbėjosi Sigita Mykolaitytė.

 

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasigirsta atgarsių apie augančią emigrantų grįžimo tendenciją. Ar jau galime nusiraminti, kad emigracija – ne problema? 

Nors teigiamos tendencijos iš tiesų ima ryškėti, tačiau nusiraminti dar būtų gerokai per anksti. Specialistai teigia, kad grįžimas į Lietuvą vis aktyvesnis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, namo sugrįžta pusė tiek tautiečių, kiek išvyksta į svečias šalis.

Turime daryti viską, kad vis daugiau emigravusiųjų pamatytų perspektyvą savo ateitį kurti čia, Lietuvoje. Ir aš tikiu, kad realūs veiksmai, kurių imasi ir imsis Vyriausybė, paskatins žmones sugrįžti. Reikia dialogo ir realių darbų, kad žmonės apsispręstų grįžti.

Juk kiekvienam, nepaisant visų ekonominės gerovės aspektų, sava šalis turi didelį pliusą - tai savas kraštas, savos tradicijos, išsiilgti artimieji.

 

Kokie tie realūs darbai?

Kaip pirmą ir labai aiškų signalą paminėčiau minimalios algos pakėlimą. Mūsų žmonės darbštūs, labiau linkę užsidirbti nei prašyti duonos kąsnio iš valstybės.  Tačiau atlyginimas už darbą turi būti padorus. Būtent todėl šiai Vyriausybei pradėjus veiklą, minimali alga buvo pakelta nedelsiant.

Ir, manau, čia dar tik pradžia. Minimalios algos padidinimas dalinai sprendžia socialines problemas. Be to, turi neginčijamai teigiamos įtakos ir ekonomikai. Daugiau pinigų žmogaus rankose – didesnis vartojimas. Didesnis vartojimas – aktyvesnė vidaus rinka, aktyvesnė vidaus rinka – stipresnė šalies ekonomika.

Labai gaila, kad konservatorių valdžia buvo pamiršusi šį paprastą ekonomikos dėsnį. Bandymas lietuvius paversti pigia darbo jėga nepasiteisino. Ne tik nepritraukta investuotojų, ne tik nepakeltas mūsų produkcijos konkurencingumas, bet dar ir sukelta emigracijos banga.

Esu tikras, kad jei minimali alga nebūtų buvusi „užšaldyta“, o būtų nuosekliai keliama, kaip tai darė ir daro kitos šalys, dabar turėtume visiškai kitokią situaciją. Nebūtų tiek skaudžių socialinių pasekmių, emigracijos bei nusivylimo savo Tėvyne.

 

Bet minimalios algos pakėlimo nepakanka, kad žmonės pamatytų perspektyvą ateitį kurti savo šalyje.

Išties kovai su emigracija reikia kompleksinių priemonių įvairiose šalies gyvenimo srityse. Tai realių darbo vietų steigimas, veiksminga socialinė apsauga, kokybiškas švietimas,  prieinamas būstas, pakankamos žmonių pajamos, smulkaus ir vidutinio verslo skatinimas.

Ypatingai norėčiau akcentuoti jaunimo nedarbo mažinimo sprendimus, kurie gali paskatinti jaunus žmones savo gyvenimus, šeimas kurti čia, Lietuvoje. Štai, pavyzdžiui, labai aktyviai įsitraukėme į visoje Europos Sąjungos Jaunimo garantijų iniciatyvą, kurios tikslas – užtikrinti, kad visi jaunuoliai iki 25 metų amžiaus turėtų galimybę gauti darbo pasiūlymą, tęstis mokslus arba sulauktų galimybės atlikti realią praktiką įmonėse.

Jos įgyvendinimui visose 28 ES valstybėse narėse iš ES 2014–2020 m. biudžeto skiriama 6 mlrd. eurų – tai istorinis šansas Europos ir Lietuvos jaunimui. Asmeniškai kuruoju šį klausimą, nes matau tame prasmę ir realią naudą. Dabar Seimo Europos reikalų komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo ministerija svarsto iniciatyvos įgyvendinimo Lietuvoje klausimus.

 

Tačiau išvažiuoja ne tik jaunimas. Emigruoja ir vidutinio amžiaus, ir vyresni gyventojai, kuriems sunku susikurti patogų gyvenimą Lietuvoje. Turime ir verslininkų, kurie savo verslus perkelia į svečias šalis. Ką daryti, kad juos susigrąžintume?

Norėčiau, kad aiškiai suprastume, - per dieną, metus ar net dešimtmetį visų išvykusiųjų nesusigrąžinsime. Į didelius pokyčius turime eiti mažais žingsniais.

Pažiūrėkime, kuo šiandien gyvename. Būstų renovacija – didelė aktualija. Jau šį pavasarį gyvenamųjų namų renovacija turėtų įsibėgėti. Didžiosios statybų bendrovės šiandien nebegali rasti pakankamai darbuotojų. Puse lūpų kalbama, kad renovacijai įgavus pagreitį, kvalifikuotų statybų specialistų stygius bus dar labiau juntamas. Kur jie? Emigravę. Puiki proga grįžti ir steigti, kad ir nedideles statybos įmones ir imtis darbų. Tuo labiau, kad savivaldybės skatinamos suteikti lengvatas iš užsienio grįžtantiems tautiečiams, norintiems pradėti savo verslą.

Kita aktualija – euro įvedimas. Esu tikras, kad tie, kurie savo verslus, ypač elektroninius, yra sukūrę užsienyje, įvedus eurą, žymiai lengviau savo veiklą perkeltų į Lietuvą. Todėl euras dar ir dėl šios priežasties yra vienas iš esminių valdančiosios daugumos prioritetų.

Dar vienas prioritetas, gal ne tiesiogiai, bet ilgalaikėje perspektyvoje tikrai paskatinsiantis emigrantus grįžti į Lietuvą – elektroninis balsavimas rinkimuose. Didesnės galimybės išreikšti savo nuomonę rinkimuose į vietos valdžios procesus įtrauks ir į užsienį išvykusius Lietuvos piliečius. Šie bent taip bus surišti su savo kraštu ir galės neatitrūkti nuo savo krašto reikalų ir aktualijų, balsuodami dalyvauti šalies valdyme. Siekiame, kad elektroniniu būdu balsuoti tautiečiai galėtų jei ne per artėjančius Prezidento ir Europos Parlamento rinkimus kitų metų gegužę, tai per 2016 m.  Seimo rinkimus tikrai.

LSDP info centras

 
Reklaminis skydelis