Mes turime 356 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1532
mod_vvisit_counterŠią savaitę:1532
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:143525

2014 m. biudžetas – „savivaldybinis“, atsakingas ir socialiai jautresnis

2013 m. lapkričio 9 d., šeštadienis Nr.82 (1325)

Vyriausybė pritarė 2014 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų projektui, kuris jau pateiktas svarstyti Seimui. Numatoma, kad į nacionalinį (valstybės ir savivaldybių) biudžetą (kartu su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis, kurios sudaro 7,4 mlrd. litų) 2014 m. įplauks 29,8 mlrd. litų pajamų, t. y. 3 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet. O vien tik į valstybės biudžetą – beveik 26 mlrd. litų, t. y. 0,9 proc. daugiau nei laukiama šiemet. Daugiau pajamų tikimasi gauti iš augančios ekonomikos, geresnio mokesčių surinkimo, atlyginimų didėjimo.

Kitų metų biudžetas rodo, kad pamažu lipame iš duobės, į kurią Lietuva buvo įkritusi pasaulinės krizės metu. Tačiau šalies finansai dar nepajėgūs išspręsti visų susikaupusių problemų. Siekiant geresnio gyvenimo ateityje, būtina ir toliau laikytis griežtos finansinės drausmės, atsakingai skolintis ir nepamatuotai neišlaidauti.

Gerėjantys Lietuvos ekonomikos rodikliai signalizuoja, kad taikomi finansiniai instrumentai pradeda duoti rezultatų. Jei ekonomikos augimo tempai nesikeis, greitai pagerėjimą turėtų pajusti daugiau šalies gyventojų.

 

„Savivaldybinis“ biudžetas

Kitų metų biudžetas smarkiai sutvirtins savivaldybių finansinius pamatus: didėja jų finansinis svoris ir atsakomybė – jos gaus daugiau lėšų ir savarankiškumo. Jau dabar bankai tvirtina dėl planuojamo biudžeto didinantys kredito reitingą visoms Lietuvos savivaldybėms.

Savivaldybių biudžetams tenkanti valstybės ir savivaldybių biudžetų dalis išaugs net 5 proc. ir valstybės biudžeto asignavimai savivaldybių biudžetams didės 332 mln. Lt.

Pirma, didinamas švietimo finansavimas. Mokinio krepšelis didinamas iki 3 348 Lt, o tai daugiau nei 60 mln. Lt papildomų lėšų. Jos padės regionuose išsaugoti daugiau mokyklų.

Antra, savivaldybių kelių finansavimas iš Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos didinamas nuo 20 iki 25 proc.

Trečia, reikšmingas pokytis – savivaldybių žinion perduodama socialinių pašalpų skyrimo funkcija. Tai motyvuoja racionalų ir atsakingą požiūrį remti tik tuos asmenis, kurie patys nebeįstengia pasirūpinti savimi ir kuriems tikrai reikalinga finansinė pagalba.

Tam numatoma beveik 500 mln. Lt tikslinė dotacija savivaldybių biudžetams. Nuspręsta, kad kiekviena savivaldybė gaus tiek lėšų, kiek realiai išleido sunkiais 2012 metais. Papildomai iš valstybės biudžeto turėtų būti skirta 85 mln. litų. Tai leis savivaldybėms pačioms kontroliuoti, kad socialinė parama nebūtų gaunama neteisėtai. reguliuoti išlaidas pagal savo prioritetus. Sutaupytus pinigus savivaldybės galės nukreipti užimtumo skatinimui, aktyvių, savimi besirūpinančių žmonių darbo vietų kūrimui. Tokia praktika jau pasiteisino penkiose savivaldybėse.

Eksperimente dalyvauja Panevėžio,Akmenės,Radviliškio,Raseinių  ir Šilalės rajonų savivaldybės.Projektas pasiteisino ,ir netgi labiau ,negu tikėtasi.Išlaidų socialinei piniginei paramai sumažėjo , jos nukreipiamos tikslingiau ,be to ,ir patys žmonės darosi sąmoningesni. Šis projektas-geras pavyzdys  visoms savivaldybėms , kaip pasitelkus bendruomenę ,bendradarbiaujant su kitomis institucijomis ,teikti paramą tiemas , kam jos išties reikia ,bei mažinti piknaudžiavimo parama atvejus

Taip pat siūloma pagalvoti dėl teisės savivaldybėms pačioms nustatyti socialinių pašalpų dydį. Tačiau kol kas ši teisė bus palikta Seimui.

 

Parama gyvulininkystei

Tai pat svarbus punktas –šį  vyriausybė pirmoji , kurioje finansų ministrui pavyko suprasti , kad nacionalinįs išmokos gyvulininkystei remti turi būti mokomos iš nacionalinių biudžeto lėšų.Tam bus skiriama papildomai 25 mln.litų.

            

Finansiškai atsakingesnės savivaldybės

Ugdomas savivaldybių atsakingas požiūris į skolinimąsi per atsakingo savivaldybių skolinimosi reglamentavimą – suformuojama užduotis Vyriausybės skiriami papildomi pinigai ir griežti reikalavimai išlaidoms yra rimti signalai bankams. Tokiomis priemonėmis bus padidintas jų pasitikėjimas Lietuvos savivaldybėmis.

 

Daugiau fiskalinės drausmės ir investicijų

Atsakingai laikantis fiskalinės drausmės, bus siekiama, kad mažėtų valstybės skolos aptarnavimo našta, kuri sudarys 2 263 mln. Lt, t. y. mažės beveik 40 mln. litų. Įvertindama prognozuojamą 3,4 proc. BVP augimą ir siekdama įvesti eurą 2015 m., Vyriausybė sieks užtikrinti ne didesnį kaip 1,9 proc. biudžeto deficitą.

Lietuvos istorijoje – retas atvejis, kada mokesčių įstatymo pataisos, kurios turi įsigalioti 2014 m. sausio 1 d., buvo priimtos laiku. Tai rimtas pasiekimas, nes vienas iš prioritetinių punktų šios Vyriausybės programoje – mokesčių sistemos stabilumas.

Tęsiamos racionalios investicinės programos. Investicijų programai, kurios prioritetas – baigti anksčiau pradėtus darbus, numatoma skirti  5 063 mln. Lt (6,8 proc., t.  y.  322 mln. Lt  daugiau) valstybės biudžeto asignavimų, o 380 mln. Lt (127 mln. Lt daugiau) – valstybės garantijų paskoloms ir 35 mln. Lt valstybės pasiskolintų lėšų.

Toks požiūris – svarbi prielaida tarptautinėms finansų rinkoms pasitikėti šalimi, kuri eina ambicingu, gerai apgalvotų pokyčių, leisiančių užtikrinti tvarų ilgalaikį ūkio ir žmonių gerovės augimą, keliu.

 

Grąžinamos skolos žmonėms

Šis biudžetas atlygins nepamatuotų ankstesnės konservatorių ir liberalų Vyriausybės finansinių sprendimų, kuriuos Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai, skolas. Dalis išaugusių pajamų bus skirta Konstitucinio Teismo nutarimui, įpareigojančiam atkurti koeficientus ir priedus valstybės tarnautojams, teisėjams bei pareigūnams, vykdyti, taip pat valstybines pensijas, kurios kitąmet turi pasiekti ikikrizinį lygį.

Neproporcingai sumažintos atlyginimų dalies atkūrimui skiriama (kartu su asignavimais savivaldybių biudžetams) apie 250 mln. Lt. Iš jų 177 mln. Lt teks 2014 m. valstybės biudžeto finansuojamoms išlaidoms. Pensijoms ir šalpos išmokoms atkurti reikia per 100 mln. litų.

Nuo sausio 1 d. nustoja galioti privalomas Socialinių išmokų perskaičiavimo įstatymas, kuris sumažino mokslininkų ir pareigūnų valstybines pensijas bei socialines išmokas asmenims, prižiūrintiems visiškos negalios neįgaliuosius. O pagyvenusių žmonių pensijos iki prieš krizinį lygį jau atstatytos 2012 m. pabaigoje.

 

Teisingesni ir stabilesni mokesčiai

Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai, kai apmokestinamos pajamos iš kapitalo, yra istorinis žingsnis, kurį anksčiau visi bijojo žengti. Baigiasi rojaus laikai tiems, kurie gyvena iš palūkanų, dividendų ir kitų pajamų, gaunamų iš prekybos vertybiniais popieriais. Be to, šias pajamas reikės deklaruoti, kaip ir pajamas, gaunamas iš kitų pasaulio valstybių už indėlius bei kitas investicijas.

Taip pat siūloma apriboti galimybę įmonėms perkelti mokestinius nuostolius į kitus metus. Už nuostolingus metus įmonėms mokėti nereikės, tačiau už pelningus metus reikės mokėti pajamų mokestį už 50 proc. pelno. Pirmiausia tai palies bankus. Taip bus papildytas valstybės biudžetas. 

Pakeitus neapmokestinamą pajamų dydį, bus mažiau apmokestinamos mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos. Sumos nėra didelės, tačiau tai jau šiokia tokia parama.

Deja, 2014 m. nespėta įvesti progresinio gyventojų pajamų mokesčio tarifo, tačiau tai bus siekiama įgyvendinti 2015 metais.

Daugiau darbo užmokesčio apmokestinti negalima, atvirkščiai – reikia mažinti mažai uždirbančiųjų darbo apmokestinimą. Tačiau tai kainuotų viešiesiems fondams. Geresnis pridėtinės vertės mokesčio surinkimas padėtų tai kompensuoti. Kitas galimas būdas – turto apmokestinimas. Tačiau tai yra karštas politinis klausimas, reikalaujantis daugybės darbo ir diskusijų...

LSDP infocentras