Mes turime 72 svečius online

Apsilankymų šiandien:61
Apsilankymų vakar:1362
Apsilankymų šį mėn.:8937
Apsilankymų iš viso:1566593

Gyvenimas „privertė“ įsukti sėkmingą verslą

2013 m. rugsėjo 25 d., trečiadienis Nr.70 (1313)

Švenčionyse įsikūrusi UAB „Lazdyno riešutas“ švęs 20 metų gyvavimo sukaktį.

Įmonei priklauso trys padaliniai: „Riešutas“ - prekybos centras, prekiaujantis pramoninėmis prekėmis, „Riešutėlis“ - statybinių medžiagų parduotuvė ir svečių namai „Šviesa“. Įmonėje dirba 25 žmonės.

Artėjančios gražios sukakties proga kalbiname UAB „Lazdyno riešutas“ direktorių Genadijų LAZDINĄ.

 

Prieš 20 metų gimė jūsų įmonė. Jeigu palygintumėte ją su žmogumi, koks kūdikis ji buvo? Ar stiprus, ar labai verkė?

Tais laikais, žinoma, reikėjo būti stipriam. Jau esu pasakojęs, kad įmonę sukūriau, nes netekau darbo, todėl nusprendžiau imtis savarankiškos veiklos. Prieš tai buvo kelių tiesimo kooperatyvas, dirbome Baltarusijoje, bet ten taip pat pradėjo viskas griūti. Teko vėl ieškoti išeities. Kaip tik sesuo dirbo pramoninių prekių parduotuvės vedėja Vilniuje, tai ir pasiūliau jai juokais: „Atidarykime Švenčionyse filialą“. Tačiau rimčiau besvarstant, juokai tapo realiu dalyku.

 

Kodėl būtent pasirinkote tokią kryptį?

Tokia kryptis, nes pats esu inžinierius. Tai man artimiausia. Ne maistas, ne drabužiai, ne dar kas nors, o statybinės, pramoninės prekės, įvairi technika.

 

Dabar jūsų įmonei jau 20 metų. Ar ją galima būtų lyginti su 20-mečiu jaunuoliu?

Manyčiau, įmonė jau ne jaunuolis. Esame ganėtinai stiprūs, tvirtai stovime ant kojų ir nebijome konkurentų, nebijome ir atšiaurių vėjų, krizių. Jeigu kažkokių drastiškų revoliucijų neįvyks, tai mes ir toliau stovėsime stipriai. Per mūsų gyvavimo dvidešimtmetį atsirasdavo ir išnykdavo ne vienas konkurentas, o mes išlikome.

 

O kurgi ta jūsų didžiausia stiprybė?

Didžiausia mūsų stiprybė – žmonės, tai yra įmonės kolektyvas. Aš vienas tikrai nieko nepadaryčiau. Nors kiek galiu visur stengiuosi spėti pats. Yra žmonių, kurie čia dirba labai ilgai. Pavyzdžiui, Vasilijus Prokofjevas su manimi dirba nuo pirmos dienos ir iki šiol. Tvarkingas, patikimas darbuotojas, kuriuo galiu tik didžiuotis ir rodyti pavyzdžiu visiems. Su juo prieš du dešimtmečius patys tampėme 50 kg vinių dėžes į antrą aukštą, kur buvome išsinuomoję patalpas savo verslo pradžiai. Ir visi kiti, kurie su manimi jau po kelerius ar keliolika metų, yra puikūs darbuotojai. Jie – didžiausias mūsų įmonės turtas. Žinoma, buvo ir tokių, kurie truputį padirbę išėjo, tačiau darbuotojų kaita nėra didelė.

 

Per dvidešimtmetį Lietuvoje buvo jau ne viena krizė, įvairiausių netikėtų mokestinės aplinkos pasikeitimų. Kaip pasisekė išplaukti per audringą verslo vandenyno bangavimą?

Ėjome į priekį po truputį, buvo ir sunkių momentų, ypač skaudžiai palietė 2008 metų krizė, bet atsargų buvo, kitaip tariant jau buvome prisiauginę lašinių, tai pavyko išgyventi. Pirmasis sėkmės faktorius, kaip jau minėjau, puikus kolektyvas, antrasis – niekada negailėjau lėšų investicijoms į verslą. Pirmiausia uždirbtą pelną skyriau verslui, o paskui, kas jau liko – šeimai, vaikams, namams.

 

O šeima dirba kartu su jumis?

Žmona Teresė iki šiol dirba kartu. Ji atėjo pas mane po pusmečio, kai pradėjau veiklą. Nors aš ir siūliau jai pasilikti valstybiniame darbe, bet džiaugiuosi, kad su manimi kartu – puiki darbuotoja ir ištikima partnerė, palaikanti mane visuose sumanymuose. O vaikams čia daugiau kaip praktika, papildomas uždarbis ir patirtis mokinių ar studentų atostogų metu. Vyresnioji dukra jau turi savo verslą visai kitoje srityje, turi idėjų ir minčių augti. O kaip kitiems bus gyvenime, pamatysime. Savas verslas – tokia našta, kurios nenumesi nuo pečių. Jauti atsakomybę ir dėl pas tave dirbančių žmonių. Sūnui, kuris dar mokinys, sakau: „Dirbdamas geroje firmoje samdomu darbuotoju, visada gali išeiti, jeigu tampa nepakeliamai sunku, o aš to padaryti negaliu...“.

 

Ar per dvidešimtmetį turėjote atostogų?

Taip, - kvatojasi p. Genadijus. – Pirmus dešimt metų – daugiausia po kokias tris dienas Palangoje. Na, o dabar jau per metus savaitę ar net dvi atostogaujame!

 

Jeigu šiandien vėl sugrįžtumėte į tą dieną, kai įsteigėte savo įmonę. Ką nors keistumėte ar darytumėte kitaip?

O, čia sunkus klausimas! Iš vienos pusės aš labai džiaugiuosi savo pasirinkimu, kad viskas normaliai susiklostė, tačiau iš kitos pusės pasitaiko ir tokių akimirkų, kai atrodo, kad visa tai ne man, nes esu gana uždaro charakterio ir man nėra labai lengva bendrauti su žmonėmis.

 

Tačiau pažvelgus į fotografijose užfiksuotas jūsų įmonės gyvenimo akimirkas, tikrai neatrodo, kad esate uždaras žmogus. Juk tik toks žmogus, kuriam svarbiausia vertybė yra kitas žmogus, gali kasmet rengti savo darbuotojams išvykas, varžybas ir kitokias pramogas, nuolat galvoti apie darbuotojų poreikius...

Organizuoti tokius renginius visai nesunku, yra už tai atsakingi žmonės, kuriems pasakai ir jie padaro, - kukliai šypsosi verslininkas.

 

Ko palinkėtumėte „Lazdyno riešutui“ gražaus jubiliejaus proga.

Svarbiausia išlikti ir stovėti ant kojų taip tvirtai kaip ir iki šiol. Kad kolektyvas būtų patenkintas, tada ir tas lazdynas bus tvirtas bei augins sveikus riešutus.

Kaip tik šiandien, kai kalbamės, - džiugus įvykis: į naujas patalpas perkėlėme skyrių iš rūsio. Dabar čia patogiau ir pirkėjams, ir darbuotojams. Ypač naujomis šviesiomis patalpomis džiaugiasi šiam skyriui vadovaujanti mano žmona Teresė, kuri yra svarbi mano pagalbininkė.

 

Besirengiančioje jubiliejui UAB „Lazdyno riešutas“ lankėmės kartu su Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro direktore Violeta Čepukova, ji prasitarė iš darbuotojų išgirdusi labai šiltus atsiliepimus, kad tokių savininkų, kaip p. Genadijus, reikia dar paieškoti. Šiuos žodžius patvirtino ir ne vienas prekybos salėje užkalbintas pardavėjas ar skyriaus vedėjas. Daugumas čia atėjo dirbti dar tada, kai darbų buvo nemažas pasirinkimas, ir vien todėl, kad šį žmogų pažinojo tik iš gerosios pusės. „Jis – žodžio žmogus, daug padėjęs kiekvienam iš mūsų“, - tvirtino aštuoniolika metų šioje įmonėje dirbanti Natalija Šaban.

Irena POŽĖLIENĖ