Mes turime 323 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4964
mod_vvisit_counterŠią savaitę:15151
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:91181
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Grožį kuriančios Dominiko rankos

2013 m. liepos 20 d., šeštadienis Nr.51 (1294)

Šutų kaime gyvenantis Dominik Filipovič, kaip liaudis sako, turi auksines rankas. Tuo nesunkiai gali įsitikinti pasižiūrėjęs į įmantriais medžio ornamentais išpuoštas namo langines, prie įėjimo durų kabantį keistų formų žibintą, o kai įeini į namo vidų, akys tiesiog ima bėgioti nuo vieno medžio raštais išpuošto objekto prie kito. Dominikas mielai pasakoja apie kiekvieną jo rankomis išpuoštą objektą. O tas pasakojimas dar ir liaudišku humoru pagražintas skamba labai įtikinamai.

- Štai čia „pijoko“ šviestuvas, - sako jis rodydamas į iš alaus butelių ir medžio sukonstruotą palubėje kabantį šviestuvą. Virtuvėje stovi įvairiais raštais išmarginta spintutė. Tie papuošimai ne tik pagražino, neatpažįstamai pakeitė seną spintutę, bet ir prailgino jos amželį. Čia pat stovi įdomus suolas, o ant sienų įmantriuose rėmuose kabo šventųjų paveikslai. Net vazonai gėlėms papuošti iš medžio išpjaustytais ornamentais. Kai Dominiko paklausiau, kaipgi jis „užsikabino“ už medžio ornamentikos, jis kiek pagalvojęs atsakė:

- Tėvas mokėjo daug ką sumeistrauti, tai iš jo kai ko išmokau. Turiu daug profesijų, bet, kaip sakoma, devyni amatai, dešimtas badas. Ačiū Dievui, bado nėra, o aš ne tik iš medžio galiu šį tą sumeistrauti, bet ir sumūryti iš plytų ką reikia, suremontuoti sugedusį prietaisą. Tiesa, per tas savo išmanias rankas jaunystėje ir problemų turėjau, bet tai jau buvo seniai, o dabar turiu šeimą, išaugo puikus sūnus, o kas susiję su ornamentais iš medžio ir įvairiais medžio dirbiniais, tai viskas dažniausiai gimsta. Neprapuola nė mažiausias gabaliukas. Kartais atidedi į šoną, o po kurio laiko žiūrėk ir iš kelių fragmentų jau šis tas ir įdomaus gaunasi, - apie savo dirbinius kalba Dominikas.

Taip ir kelias dešimtis žvakidžių prigamino, bet beveik viską išdalino pažįstamiems ir giminėms. retkarčiais ir užsakymą vieną kitą padaro. Nors savęs nelaiko kryždirbiu, bet Šutų kaimo kapinaitėse stovi nedidelis jo padarytas kapinių kryžius, o Šutų kaimo kryžių Dominikas prikėlė naujam gyvenimui.

- Teko padirbėti nemažai, kol senasis kryžius įgavo naują atvaizdą. Reikėjo ne tik nuvalyti visus puvėsius, bet ir naujomis ąžuolinėmis lentelėmis „apsiūti“, o paskui papuošti, kad kryžius gražus būtų. Pamatė tą kryžių vienas žmogus ir atvažiavęs paprašė, kad tokį padaryčiau. Tas žmogus iš Rokiškio buvo. Padariau aš jam tai, ko prašė. Ant Šutų kaimo kapinių ir mano medinės tvorelės yra padarytos aplink palaidotų žmonių kapus. Kažkaip žemiškiau ir artimiau man medis nei iš metalo suvirintos tvorelės, - sako mano pašnekovas ir pakviečia pasižiūrėti savo dirbtuvių.

Žinoma, tos dirbtuvės – tik vardas, nes vasarą beveik viską Dominik Filipovič pjausto lauke, o žiemą ar kai blogas oras slepiasi pašiūrėje ir ten dirba mėgstamą darbą. O jei šis žmogus turėtų normalias dirbtuves, kiek galėtų įdomaus padaryti.

Apžiūrėję „dirbtuves“ važiuojame į Šutų kaimo kapines, pakeliui stabtelime prie kaimo kryžiaus. Taip atnaujintas jis stovės dar ilgai, kitas Dominiko padarytas kryžius rymo Šutų kaimo kapinaičių viduryje, šimtamečių pušų paunksmėje. Važiuojant atgal Dominikas dalinasi mintimis apie savo planus bei prisimena, kaip jis sako, audringą jaunystę, kai teko dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Kazachstane ir net Sibire. Atsisveikiname kaip seni geri pažįstami. Važiuodamas dar kartą apžiūriu ornamentais išpuoštą Dominiko Filipovičiaus namą. Kartais tiek mažai trūksta, kad mūsų aplinka taptų gražesnė, o Dominikas iš Šutų kaimo moka ir sugeba tą grožį sukurti iš paprasčiausios medžio atraižos ar lentutės.

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis