Operacija, kurios nereikia baimintis
2013 m. vasario 6 d. trečiadienis Nr.10 (1253) |
Vis daugiau vyresnių žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų pacientų į gydytoją kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos – simptomas. Kokia tai liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame ilgametę darbo patirtį sukaupusio „Akių chirurgijos centro“ gydytojo oftalmologo Algirdo Šidlausko.
- Katarakta – kokia tai liga, kokios jos atsiradimo priežastys?
- Katarakta – lęšiuko drumstumas, galintis sukelti regėjimo problemų. Kadangi lęšiuko drumstėjimas dažniausiai išsivysto dėl organizme vykstančio senėjimo proceso, didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės. Sulėtėjus medžiagų apykaitai palaipsniui formuojasi drumstys ir lęšiukas netenka skaidrumo. Tačiau katarakta nėra vien tik vyresnių žmonių liga. Katarakta gali pasireikšti kaip įvairių ligų, pavyzdžiui, cukraligės komplikacija, tai gali būti genetiškai nulemta ar įgimta liga, lęšiukas susidrumsti gali ir po akies traumos. Tad kartais katarakta neaplenkia ir jaunų pacientų.
- Kada reikėtų įtarti kataraktą?
- Pradinės stadijos, katarakta gali nesukelti jokių regėjimo sutrikimų, tačiau laikui bėgant lęšiuko drumstys plečiasi apimdamos vis didesnę jo dalį. Kataraktą įtarti reikėtų pastebėjus palaipsniui silpstantį regėjimą. Dažnai sergantieji skundžiasi atsiradusiu „rūku“ prieš akis, daiktų dvejinimusi, spalvos atrodo lyg išblukusios, gali atsirasti jautrumas ryškiai šviesai, o vėlesnėse ligos stadijose galimas ir visiškas regėjimo išnykimas. Sumažėjus kontrastiniam jautrumui žmogui sunku skaityti, darosi sudėtinga dirbti smulkius kasdienius darbus. Kai lęšiuko drumstis pradeda trukdyti pilnaverčiam gyvenimui, darbinei veiklai, reikėtų nedelsti ir kreiptis į specialistą.
- Kokie kataraktos gydymo būdai?
- Vienintelis efektyvus kataraktos gydymo metodas – mikrochirurginė akies operacija, kurios metu pašalinamas sudrumstėjęs lęšiukas, o į jo vietą įdedamas naujas. Vaistų kataraktai gydyti nėra. Daugeliu atvejų, kataraktos operacijos atliekamos taikant vietinį nuskausminimą, netaikant bendrosios anestezijos. Todėl operacijos metu žmogus išlieka sąmoningas, tačiau visiškai nejaučia skausmo. Šiandien, pasitelkiant šiuolaikišką mikrochirurginę įrangą – fakoemulsifikatorių, katarakta operuojama per mažesnį nei 2,5 mm pjūvį. Kadangi pjūviai labai maži, jų siūti nereikia. Operacija paprastai užtrunka ~30 min., po operacijos nereikalingas stacionarus gydymas, pacientas gali vykti namo.
- Ar delsimas turi įtakos operacijos sudėtingumui ir rezultatams?
- Taip ir gana didelę. Dažnai žmonės mano, kad operaciją galima atidėti vėlesniam laikui, kol matymas visai pablogės, tačiau tai klaidingas mąstymas. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius rekomenduojama iškart kreiptis į gydytoją. Katarakta gydoma daug sėkmingiau jos pradinėje stadijoje, kol dar nėra ryškių pakitimų. Per ilgai laukiant liga progresuoja – išsivysto vadinamoji perbrendusi katarakta, kuri gali įtakoti antrinės glaukomos ar akies skausmų pasireiškimą. Tokiais atvejais kataraktos operacija būna techniškai sudėtinga, padidėja pooperacinių komplikacijų rizika, regėjimas atsistato per ilgesnį laikotarpį.
- Kaip pasikeičia regėjimas po operacijos?
- Kataraktos operacija labai efektyvi – dauguma žmonių iškart po operacijos pastebi staigų regėjimo pagerėjimą, tačiau visiškas atsistatymo periodas gali užtrukti keletą savaičių. Ne kartą teko matyti pacientų, kurie prieš operaciją būdami visiškai akli ar tik gebantys atskirti šviesą nuo tamsos, iškart po operacijos pradėjo matyti. Per kiek laiko regėjimas pacientui atsistatys, tiksliai pasakyti negalima, kadangi operacijos rezultatas priklauso nuo daugelio veiksnių: kitų regėjimo sutrikimų (geltonosios dėmės būklės, įgimtų refrakcijos ydų), kataraktos stadijos, gydytojo meistriškumo, naudojamos įrangos ir kt. Labai svarbu tinkamai pasirūpinti akimis, nelaukti kol liga komplikuosis, operacijai pasiryžti laiku.