Mes turime 100 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2407
mod_vvisit_counterŠią savaitę:21092
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:163085

Kaimo bendruomenės gaivina kaimą

2012 m. gruodžio 8 d. šeštadienis Nr.94 (1238)

Lapkričio 29 d. visuomeninė organizacija „Reškutėnų bendruomenės centras“ surengė konferenciją – kaimo bendruomenių infodieną. Konferencija vyko Reškutėnų kaimo buvusios mokyklos patalpose, kur susirinko ne tik reškutėniškiai, bet ir gausus būrys svečių iš kitų rajono bendruomenių, kurie kaimo bendruomenių patirties ir galimybių sklaidos renginyje pristatė savo organizacijas ir jų veiklą.

Reškutėnų bendruomenės centro pirmininkė Janė Petkūnienė pristatė turiningą savo bendruomenės veiklą – daugybę įgyvendintų projektų, kurie atnešė naudos kaimo gyventojams. Vienas pirmųjų ir labai įdomus buvo projektas „Gyvulininkystės vystymas Reškutėnų bendruomenėje išsaugant retus paukščius“. Bendruomenė gavo kelias karves ir pulkelį avių, kurias išdalino gyventojams, o jie turėjo prieauglį dovanoti kitiems žmonėms. Dar viena sąlyga, o ir pagrindinis projekto tikslas – natūraliu būdu išsaugoti Kretuono saloje retų paukščių perimvietes, kad jos neužaugtų žole. Avys vasarą buvo plukdomos į salą, ten ganėsi ir nugrauždavo žolę. Smagus gyvuliukų dovanojimo ratas sukosi penkerius metus, tiksliau, penkeri bus 2013 metų kovo mėnesį, ir projektas baigtas. Šiuo metu bendruomenė svarsto, ką daryti su šiuo turtu – 40 avių, keliomis karvėmis ir telyčia. Pasak pirmininkės, tik iš šalies viskas atrodo paprasta, o kiek dovanojimo dokumentų tenka surašyti. Plukdyti avis į salą taip pat pasirodė esą per sunku. Analogišką projektą vykdę zarasiškiai privalomam jo penkerių metų laikotarpiui pasibaigus gyvulius pardavė, o pinigus padėjo į bendrovės sąskaitą. Matyt, šiuo pavyzdžiu paseks ir reškutėniškiai.

Bendruomenės pirmininkė Janė Petkūnienė prisiminė ir liūdną patirtį, kai ką tik suremontuoti bendruomenės namai buvo suniokoti. Žmonės dirbo, stengėsi, o nakčia kažkam užteko įžūlumo visa tai sudergti. Įveikę nusivylimą ir nuoskaudą, žmonės viską sutvarkė. Šiandieną bendruomenės namai daugelio mylimi. Juose žmones netik švenčia, bendrauja, bet ir sunkią akimirką artimuosius pašarvoja. Liūdna, bet ši paslauga – viena reikalingiausių. Kaimuose taip pat baigia pasimiršti laikai, kai mirusius šarvodavo namuose. J.Petkūnienė pabrėžė, kad bendruomenė yra gyvybinga, labai dėkojo bendruomenės nariams, jog visada prisideda prie projektų vykdymo, nevengia padirbėti, aktyviai dalyvauja renginiuose, apdovanojo aktyviausius narius.

Be pačių rengiamų projektų, reškutėniškiai mielai dalyvauja įvairiuose projektuose kaip partneriai. Konferencijoje buvo plačiau aptarti socialiniai projektai: „Socialiai pažeidžiamų moterų profesinės reabilitacijos centras – kavinė“ ir „Darbdaviai už šeimai palankią darbovietę“. Įspūdžiais dalinosi pačios dalyvės. Jos prisipažino, kad buvo nelengva, reikėjo daug dirbti, galvoti. Dabar mokymai – tai ne seniau, nepasėdėsi, reikia rimtai dirbti. 10 moterų mokėsi kompiuterinio raštingumo, rašė motyvacinius laiškus, gavo teisinių žinių. Mokosi projektų dalyvės ir praktinių darbų – visoms labai patiko vilnos vėlimo pamokos, vėliau net parodėlę surengė.

Jaunimo kaime ne tiek daug, bet ir čia vaikams norisi duoti visko, kas geriausia. Įgyvendintas projektas „Reškutėnai – prasmingo laisvalaikio vaikams oazė“, „Anglų kalba jaunimui“.

Daug dėmesio konferencijoje teko LEADER programai Reškutėnuose ir didžiausiai pagalbininkei rengiant, įgyvendinant projektus ir net teikiant ataskaitas projekto vadovei Birutei Borovikienei. Jai dėkojo ne tik reškutėniškiai, pasinaudoję proga daug gerų žodžių Birutei išsakė konferencijos svečiai – daugelio rajono bendruomenių atstovai.

Žmonės su entuziazmu kalbėjo apie vykdomus projektus, džiaugėsi jau įvykdytais, dalinosi ateities planais. Bendruomenės slaugytoja Onutė Martinkėnienė nuoširdžiai ir jautriai pasakojo apie projektą „Sveikos gyvensenos centras“. Projekto idėja gimusi iš kasdienybės – belankant negalės palaužtus žmones, kurie neturi į ką atsiremti. Bendruomenė siekia tapti jiems ta atrama, padėti vieni kitiems.

LEADER ir jo lėšomis finansuoto projekto „Vandentiekis bendruomenės namams“ dėka bendruomenės namai turi vandenį, san. mazgą.

Šiuo metu bendruomenė vykdo projektą „Susitelkusi bendruomenė-tautiškumo židinys“. Infodiena surengta vykdant Vietos projektą „Susitelkusi bendruomenė – tautiškumo židinys“ (paramos sutartis Nr.LEADER-12-ŠVENČIONYS-02-007).

Suvažiavę iš kitų rajono bendruomenių atstovai nekantravo išsakyti savo mintis, dalinosi patirtimi. Reškutėniškiai didžiuojasi, kad į jų bendruomenės veiklą įsijungia ir sodybas turintys vilniečiai, taip praturtindami kaimynus kitokia patirtimi. Štai konferencijoje dalyvavęs Dainius Šimanskas, beje, bajoras, pasakojo, kaip verčiasi kita bendruomenė, kurios veikloje jis dalyvauja. Jokių pinigų iš šalies negaudami, žmonės prasimano, kaip jų uždirbti, kad galėtų padėti sunkiai gyvenantiems nariams – rengia aukcionus, išpardavimus, o surinktas lėšas skiria paramai. Vasarą norėdami dovanoti džiaugsmo bendruomenės gausių šeimų vaikams, kelionei prie jūros surinko pinigų visi draugiškai uogaudami.

Tuo tarpu Kaltanėnų bendruomenės atstovas Algirdas Breidokas mano kitaip – bendruomenės turi būti finansuojamos iš biudžeto. Pasak jo, jeigu jau milijonais finansuojamos partijos, tai turi valdžia surasti lėšų ir bendruomenėms, ne projektams, o tiesiogiai jų veiklai. Laimutė Šalkauskienė (Činčikų bendruomenė) siūlė kolegoms daugiau bendrauti, organizuoti bendrų renginių.

Po konferencijos vakare skambėjo reškutėniškių ir kaimynų dainos, posmai ir muzika. Atsakingai koncertui ruošėsi Reškutėnų moterų etnografinis ansamblis, džiuginęs spalvingais tautiniais drabužiais, joms nenusileido svečiai - nepailstantys Vidutinės kaimo kapelos vyrai. Skambėjo dainos, muzika, sukosi šokėjai, nors to programoje nebuvo numatyta. Kur čia išsėdėsi! Su Vidutinės kapela atvykusi Teresė Krutkevič nustebino – pasirodo, po ekskursijos į pajūrį, šie vyrukai nuo pat Rusnės iki namų visą kelią grojo... Neliko vietos nuovargiui ir vakaronėje Reškutėnuose.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ