Mes turime 327 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1414
mod_vvisit_counterŠią savaitę:17615
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:93645
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Tie 90 metų greitai prabėgo...

2012 m. gruodžio 1 d. šeštadienis Nr.92 (1236)

Kiekvienas žmogaus gyvenimo etapas turi savotiško žavesio ir prasmingumo. Jei jaunystė žavi savo svajonėmis ir viltimis, tai senatvė – išmintimi ir ramybe. Antikos filosofas Demokritas sakė: „Jėga ir grožis yra jaunystės vertybės, o senatvės turtas – išmintis“. Iš tiesų bendraujant su senoliais visada gali iš jų pasimokyti gyvenimo tiesų. Taip jau sudėliota mūsų gyvenimų dėlionė, kad pereiname visus etapus ir visada miela matyti senus žmones, kurie nepraranda optimizmo, gerumo.

Praėjusią savaitę teko dalyvauti Kukiškės kaime (Švenčionių sen.) gyvenančio Juozo Bagdonavičiaus 90 gimtadienio paminėjime. Tiek žmonių, kiek jų susirinko tą dieną, Juozo ir Zofijos Bagdonavičių namai seniai nebuvo matę. Su gražiu jubiliejumi brolio pasveikinti atvyko seserys Janina, Bronislava ir Veronika. Nepamiršo gerbiamo Juozo Bagdonavičiaus pasveikinti ir Švenčionių seniūnijos seniūnas Tadas Bečelis. Jis atvažiavo su specialistėmis Stase Gavrilova ir Irena Gančėriene. Vargu ar galima įsivaizduoti bent vieną tokį jubiliejų Milkuškų kaimo bendruomenės ribose be jos pirmininkės, bendruomenės slaugytojos Marijonos Strakšienės pasveikinimo. Tarp svečių buvo ir Švenčionių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Jurgita Veršelytė, jau kurį laiką lankanti Juozą ir Zofiją Bagdonavičius, padedanti jiems.

Sveikindamas gerbiamą Juozą su gražiu jubiliejumi, Švenčionių seniūnas Tadas Bečelis linkėjo jam ne tik geros sveikatos, bet ir neprarasti humoro jausmo.

Pasibaigus sveikinimų šurmuliui, paprašiau gerbiamus Juozą ir Zofiją Bagdonavičius papasakoti apie savo gyvenimą. Pirmoji prašneko šeimininkė:

- Visas mano gyvenimas, galima sakyti, prabėgo čia, Kukiškėje, bent jau didžioji jo dalis. Iki vestuvių su Juozu gyvenau netoli nuo čia, vos už kokio kilometro esančiame Bivainiškių kaime. Susipažinome mes vaikystėje, dar besimokydami Kukiškėje mokykloje. Gana ilgai ir mūsų meilė iki vestuvių tęsėsi. Apie 12 metų draugavome ir jau 48 metai kaip vedę. Aš dirbau kolūkyje, o Juozas tai pavažinėjo nemažai, - prisimena jaunas dienas Zofija.

- Taip, taip, aš tai pavažinėjau, teko ir Rygoje, ir Kaliningrade bei dar kitur dirbti. Penketą metų į Švenčionėlius važinėjau iš namų. Dirbau geležinkelyje. Tie 90 metų greitai prabėgo. Gerai, kad dar judam, krutam šiek tiek patys, - šypteli jubiliatas Juozas ir po trumpos pauzės padeklamuoja savo eilėraštį, kuriame lyg veidrodyje atsispindi nelengvas šio krašto žmonių gyvenimas:

Oi, namučiai griūva,

Gyvenimėliai žūva,

Žemė mūsų menka –

Duonos neužtenka...“

Tai tik vienas posmelis iš gana ilgo eilėraščio, kurį padeklamavo jubiliatas, o kai baigė deklamuoti, pasigirdo plojimai, gerokai sujaudinę jubiliatą. Nemažiau jaudinanti buvo ir užstalės pradžia – palinkėjimai „Ilgiausių metų“.

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis