Mes turime 369 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2158
mod_vvisit_counterŠią savaitę:18359
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:94389
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Ruduo pasitinka padidėjusiu sergamumu gripu ir ŪVKTI

2012 m. spalio 6 d. šeštadienis Nr.76 (1219)

Visuomenei paskelbta informacija, kad peršalimo ligos šiemet atsėlino gerokai anksčiau nei įprasta. Jos sukėlė tokią didelę sergamumo bangą, kokios rudens pradžioje jau seniai nėra buvę.

Šia tema kalbamės su Vilniaus visuomenės sveikatos centro Švenčionių skyriaus vedėja Jolanta SAVICKIENE.

Kokia situacija Lietuvoje ir mūsų rajone? Ar tikrai šiemet rudenį sergančiųjų gripu ir peršalimo ligomis daug daugiau negu įprasta?

Rugsėjo pradžioje smarkiai šoktelėjęs sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) neslūgsta. Praėjusią 39-ąją metų savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 50,67 iš 10 tūkst. gyventojų. Praėjusio 2011-2012 m. gripo sezono 39-ąją savaitę bendras Lietuvos sergamumo rodiklis siekė 35,51 atvejo /10 tūkst. gyventojų.

Ne išimtis ir Švenčionių rajonas. Praėjusią 39-ąją metų savaitę sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Švenčionių r. sav. siekė 51,3 iš 10 tūkst. gyventojų. Praėjusio 2011-2012 m. gripo sezono 39-ąją savaitę sergamumo rodiklis rajone siekė 21,0 atvejo /10 tūkst. gyventojų. Jau rugsėjo viduryje sergamumas buvo dvigubai didesnis nei mėnesio pradžioje ir, kaip matome, gerokai didesnis nei pernai tuo pačiu metu.

Gripo epidemija skelbiama, kai suserga 100 iš 10 tūkst. gyventojų.

Priminkite dar kartą, kas yra ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI)?

ŪVKTI – nevienalytė ligų grupė tiek etiologijos, tiek ligos lokalizacijos požiūriu, kuriai priklauso gripas, paragripas, adenovirusinė, rinovirusinė, respiracinė sincitinė ir koronavirusinė infekcijos. ŪVKTI yra labiausiai paplitusios infekcinės ligos pasaulyje. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 500 tūkst. susirgimų šiomis infekcijomis. Šiomis infekcijomis dažniau sergama rudens ir žiemos laikotarpiu, dažniausiai serga vaikai. Virusai ypač suaktyvėja esant ryškiems temperatūrų svyravimams.

Ūminėms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms būdinga pakilusi temperatūra, sloga, kosulys, dusulys, gerklės skausmas, čiaudėjimas, ašarojimas. Užsikrėtus simptomai gali atsirasti per keletą valandų.

Virusus oro lašeliniu ar sąlyčio būdu platina užsikrėtęs žmogus. Šios infekcijos plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint bei tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio keliu. Galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, į savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.

Kaip apsisaugoti nuo ŪVKTI?

Nors skiepai yra efektyviausia profilaktikos priemonė, tačiau nuo ŪVKTI skiepų nėra (išskyrus gripą). Taikomos šios profilaktikos priemonės: organizmo stiprinimas, dažnas rankų plovimas, vengimas sąlyčio su sergančiais asmenimis, patalpų vėdinimas.

Geriausia apsauga nuo gripo – skiepai?

Pati efektyviausia priemonė apsisaugoti nuo gripo – skiepai. Jie apsaugo ne tik nuo susirgimų gripu, bet ir nuo jo sukeliamų komplikacijų ar net mirčių. Pasiskiepyti nuo gripo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja visiems, ypač rizikos grupių asmenims. Pirmiausia nuo sezoninio gripo rekomenduojama skiepytis vyresniems nei 65 metų amžiaus asmenims ir asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies - kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis ir kitomis ligomis, susijusiomis su imuniteto susilpnėjimu, piktybiniais navikais. Taip pat rekomenduojama pasiskiepyti asmenims, gyvenantiems globos ir slaugos įstaigose, dirbantiems asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei nėščioms moterims.

Ar lietuviai aktyviai skiepijasi?

Lietuvoje kasmet gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis suserga apie 400 tūkst. gyventojų, o skiepijimosi nuo gripo vidurkis yra vienas žemiausių Europoje. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse pasiskiepijusių nuo gripo gyventojų skaičius siekia 70-75 proc., Lietuvoje jis sudaro vos 7 procentus.

Nuo gripo reikia skiepytis kasmet?

Imunitetas, susidaręs po gripo vakcinos skiepo, nėra ilgalaikis ir po metų gali būti nebepajėgus kovoti susidūrus su gripo virusu, todėl skiepytis nuo gripo reikia kasmet. Skiepijant šiuolaikines vakcinas, patikima vakcina sukuriama tik prieš vieno sezono gripo virusus, todėl jos kasmet būna kiek skirtingos ir jas reikia skiepyti kiekvienais metais.

Ar norintys skiepytis nuo gripo jau gali tą padaryti?

2012-2013 m. gripo sezonui rizikos grupių skiepijimui valstybės lėšomis yra nupirktos 97177 vakcinos. Švenčionių rajonui 2011–2012 metų gripo sezonui buvo skirta 660 gripo vakcinos dozių, kurios buvo naudojamos rizikos grupių skiepijimui. Buvo sunaudota 96 proc. sezoninio gripo vakcinos dozių. 2012–2013 metų gripo sezonui rizikos grupių skiepijimui numatoma skirti apie 840 gripo vakcinos dozių. Planuojama, kad gripo vakcinos asmens sveikatos priežiūros įstaigas pasieks iki spalio vidurio.

Kasmet Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbia, kokio tipo gripo virusai cirkuliuos pasaulyje.

Vadovaujantis PSO klasifikacija, gripo virusai skirstomi į pagrindinius A, B ir C tipus. A tipo virusai yra labiausiai patogeniški žmogui, sukelia sunkiausius susirgimus. B tipo gripo virusai sukelia lengvesnes gripo formas, dažniau vaikams. C tipo gripo virusai retai sukelia susirgimus žmonėms, šie susirgimai dažniausiai lengvi ar net besimptomiai. Šio tipo gripo virusai nesukelia epidemijų.

Gripo virusui būdinga dažnos genetinės mutacijos, lemiančios gripo viruso savybių kaitą. Todėl PSO nuolat seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusias viruso padermes bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį šiaurės ir pietų pusrutuliui.

Pernai Lietuvoje vyravo A (H3N2) gripo virusas. 2012-2013 metų gripo sezoną Lietuvoje cirkuliuos gripo viruso tipai: A(H3N2), A(H1N1) ir B.

Irena POŽĖLIENĖ

 
Reklaminis skydelis