Mes turime 89 svečius online

Apsilankymų šiandien:277
Apsilankymų vakar:586
Apsilankymų šį mėn.:10674
Apsilankymų iš viso:1551503

Švenčionių savivaldybė pakilo per vieną poziciją, 10 savivaldybių „skambina varpai“...

2012 m. rugsėjo 22 d. šeštadienis Nr.72 (1215)

„Veidas“ paskelbė 2012 m. savivaldybių reitingus. Savivaldybės surikiuotos pagal daugybę kriterijų, atspindinčių padėtį jose.

Švenčionys 27 vietoje (pernai buvo 28). 10 savivaldybių Lietuvos žemėlapyje paženklintos juodai ir vadinamos mirštančiomis: Ignalina, Zarasai, Pasvalys, Anykščiai, Lazdijai, Joniškis, Akmenė, Pagėgiai, Kelmė ir Varėna. Tai savivaldybės, kuriose, skaičiuojant vienam tūkstančiui gyventojų, tenka daugiausiai socialinės rizikos šeimų, daugiausiai socialinių išmokų gavėjų, daugiausiai ilgalaikių bedarbių ir gaunančių nemokamą maitinimą mokykloje vaikų. Ignalinos ir Akmenės rajonuose mokesčių mokėtojai sudaro jau tik nuo 15 iki 23 proc. visų gyventojų. Besiribojantys ir abu mirštantys Ignalinos ir Zarasų rajonai sudaro vientisą didelę juodą dėmę. Tuo tarpu mūsų rajono opozicija, ar nežinodama padėties, ar apsimesdama, vis seilę varvina: „Va, kaip Ignalinoj, o tai bent“ ir pan. O iš tikrųjų Ignalina eina 1-uoju numeriu tarp „mirtininkų“. Demografai, urbanistikos ir kt. specialistai kalba negailestingai: nors Ignalina yra gavusi kurortinės vietovės statusą, šioje savivaldybėje jau šiandieną daugiau kaip pusė gyventojų pensininkai, nesunku įsivaizduoti, kas čia bus po 10-15 metų... Pastarosiomis dienomis daugelis žiniasklaidos priemonių kartojo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento R.Dargio žodžius, kad ekonomika Ignalinoje tikrai neatsigaus, nes čia nėra ką priimti į darbą, taigi niekas čia neinvestuoja ir ateityje tikriausiai neinvestuos. Mechaninį mirštančių savivaldybių, tokių kaip Ignalina, gaivinimą, metant Vyriausybės ir ES lėšas dirbtinei gerovei kurti ir palaikyti R.Dargis vadina lėšų švaistymu. Skirtingi specialistai siūlo įvairių gaivinimo priemonių – taškinį metodą, bendruomenių stiprinimą, stebuklingų lyderių paieškas, bet visi šie būdai labai abejotini. Realių išeičių šiandieną niekas nemato, na, nebent vienintelę – kuo greičiau krautis lagaminus ir bėgti į Vilnių, Kauną, o gal geriau į Dubliną...

Nors mūsų rajono šiame mirštančių savivaldybių dešimtuke nėra, liūdna tiesa vis tiek pribloškia. Štai prie ko privedė regioninės politikos nebuvimas. Juk išmirė tos savivaldybės ne per vieną dieną, bet šalį valdę politikai to tarsi nematė. Valdė vieni – tylėjo, valdo kiti – vėl tyli, kol neprabilo spauda. Geriausia tylėti – nereikia nieko daryti, kyšt galvą į smėlį kaip stručiai, ir toliau patenkinti sėdi, o tokios gražios vietovės pasmerktos virsti negyvenamais brūzgynais. Kaip tai pavadinti – valdžios neatsakingumu ar nemokšiškumu?

Irena PAULIUKEVIČIENĖ