Vis dažniau sklandantį virš urėdijos miškų matome jūrinį erelį. Tai vienas iš didžiausių Lietuvos plėšriųjų paukščių. Jūrinių erelių kūno ilgis nuo 70 iki 92 cm ilgio. Išskėstų sparnų ilgis 1,93–2,45 m. Patelės pastebimai didesnės už patinėlius – patinai gali sverti iki 5 kg, o patelės net iki 7 kg.

Šis paukštis įsikuria įvairaus tipo ir dydžio miškuose šalia vandens telkinių, ramiuose ir nuošaliuose miško plotuose netoli žuvingų ir prie vandens paukščių gyvenamų vandens telkinių, ypač netoli žuvininkystės ūkių. Jūriniai ereliai monogamai - sudaro pastovias poras kol gyvi abu poros nariai. Tik žuvus vienam jų, likęs gyvas poros narys susiranda sau porai kitą. Lietuvoje jūriniai ereliai lizdus krauti pradeda dar nepasibaigus žiemai. Lizdavietei pasirenka įvairaus tipo mišką, erelių lizdas būna tik medžiuose maždaug 100–5000 m atstumu nuo vandens telkinio.

Jūrinis erelis dažniausiai medžioja sklandydamas virš vandens telkinio ir stebėdamas vandens paviršiuje esančias žuvis, kuriomis daugiausiai ir minta. Pastebėjęs grobį, erelis plasnoja vietoje, bet dažniausiai išskleidęs sparnus sustoja, o grobį griebia kojomis krisdamas žemyn. Kartais pasigauna vandens ir kitų paukščių. Juos medžiodami nutūpia į medį netoli vandens telkinio ir laukia tinkamo momento. Taip jie kartais ištupi po kelias valandas. Vėliau, nusižiūrėję tinkamą auką, ereliai staiga puola. Rečiau medžioja ir ore.

Jūrinis erelis skraidantis stebėtas 6 girininkijose, peri vienoje girininkijoje, žinomi du lizdai.

Iš gausios genių šeimynos dažniausiai matome žaliąją meletą. Gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose, rečiau spygliuočių miškuose. Ji pastebėta 9 girininkijose. Apie perėjimą duomenų neturime. Žaliosios meletos kūno viršutinė pusė gelsvai žalsva, antuodegis geltonas; apatinė kūno pusė šviesiai pilkai žalsva, kartais neryškiai dėmėta. Viršugalvis raudonas. Nuo snapo žiočių kampo eina juodas dryželis. Patino dryželio vidurinė dalis raudona. Snapas ir kojos pilkos. Jauniklių pilvinė pusė išmarginta tamsiomis dėmelėmis. Lietuvoje gali perėti iki 800 žaliųjų meletų porų.

Neaplenkia mūsų miškų ir juodasis gandras. Tai labai atsargus ir žmogaus vengiantis paukštis.

Nors jis mėgsta gūdesnius miškus, bet dirbant miške, girininkai jį pastebi – peri 3 girininkijose, dar 3 matytas skraidantis. Juodasis gandras už baltąjį gandrą šiek tiek mažesnis. Kūnas 52-58 cm aukščio, apie 3 kg svorio. Galva, kaklas, pagurklis, viršutinė kūno pusė juodi, žalsvai rausvo metalinio blizgesio. Krūtinė, pilvas, pauodegys ir sparnų apačia balti. Snapas, kojos bei žiedas apie akis raudoni. Maistas įvairus – varlės, dėlės, žiogai, kurmiai, sliekai, karkvabaliai, vandens vabzdžiai, žuvys.

Šis gandras peri 4 urėdijos girininkijose. Antaliedės botaninio – zoologinio draustinio teritorijoje nuo 2007 metų žinoma juodojo gandro lizdavietė. Pagal 2012 metais parengtą šio draustinio juodojo gandro 2012 – 2114 metų veiksmų planą numatoma parinkti 4 vietas ir įrengti keturis dirbtinius lizdus. Apie esamą lizdą 200 m spinduliu draudžiami pagrindiniai miško kirtimai.

Onutė GYLIENĖ
VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos ryšių su visuomene specialistė