Mes turime 246 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:198
mod_vvisit_counterŠią savaitę:18742
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:66068
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

Kaip pigiau pagaminti ir taupiau naudoti energijos resursus

2012 m. rugpjūčio 22 d.,trečiadienis Nr.63 (1206)

Pirmadienį rajono savivaldybėje lankęsi Čekijos kompanijų GLASS TIME ir ECOFUEL LABORATORIOS atstovai domėjosi Lietuvoje ir rajone vykdomais energetiniais projektais, elektros ir šilumos energijos ištekliais, gamyba, suvartojimu, kainomis, alternatyvios energijos panaudojimo galimybėmis ir kt. Jų vizitą po Vilniaus regioną organizavo GLASS TIME BALTIC atstovas Danas Gaškauskas, seniai besidomintis energetiniais projektais. Vienas pirmųjų šio vizito į Lietuvą susitikimų įvyko Švenčionyse. Čekijos kompanijų atstovai taip pat jau buvo susitikę su sostinės vadovybe.

GLASS TIME sėkmingai dirba energetikos srityje ne tik savo šalyje, bet ir yra įvykdžiusi ne vieną stambų projektą kitose šalyse. Vienas naujausių darbų – saulės elektrinė Zalcburge. Kompanija taip pat analizuoja situaciją ir teikia pasiūlymus, kaip racionaliau spręsti problemas. Šios kompanijos menedžeris Aleksey Kotunov išsamiai klausinėjo pasitarimo dalyvių apie jų sferoje esančius išteklius, skaičiavo, lygino. Daugiausiai buvo kalbama apie šilumos energiją, biomasės panaudojimą jos gamybai. Išklausęs „Fortum Švenčionių energija“ direktoriaus pavaduotoją Gintautą Kujalį, Aleksey Kotunov rajono šilumos ūkį įvertino gerai, pasak jo, biokuro katilai beveik nauji (2001 ir 2003 m.), gaminti Suomijoje – geros kokybės. Čekijoje dar, sako, pasitaiko gamintų 1980 m, kuriuos belieka išmesti ir keisti naujais, apie remontą nėra kalbos.

Kitos kompanijos – ECOFUEL LABORATORIOS – vadovas Petr Kaštanek trumpai papasakojo apie šį ketverius metus veikiantį mokslo tyrimų centrą, kuriantį naujas biomasės panaudojimo technologijas siekiant išpešti maksimalios naudos. Kokia tai bebūtų biomasė, tyrimais ieškoma galimybių iš jos pirmiausia paimti vertingus biokomponentus, o tik paskui deginti.

Svečių žvilgsnį patraukė mūsų miškingos vietovės, tiksliau, dideli malkų ištekliai. Į atliekų deginimą jie žiūri atsargiai, nes Čekijoje labai griežtai kontroliuojama aplinkos tarša. Lietuvoje – kita problema, gyventojai prieštarauja bet kokiam deginimui. Čekai pasidalino patirtimi, kaip šią problemą išsprendė – su visuomene išmoko susitarti. Kantriai ir įtikinamai aiškinant, kas būtų nieko nedarant po kokių penketo metų (pvz., atliekų kaupimasis), o pažangios technologijos padėtų to išvengti ir dar mokesčiai sumažėtų, žmonės ima galvoti, netrukus supranta ir pritaria. Be to, Čekijoje atsisakyta informacijos priemonėse skelbti svarstymų su visuomene ir dar į juos kviesti, nes, pasak oficialios čekų versijos, dažniausiai žmonės prieštarauja be motyvų ir stabdo pažangą. Vieši pranešimai kabinami tik skelbimų lentose prie merijų.

Čekijos Vyriausybė 50 proc. remia atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, bet panašios programos jau užsidaro. Šalyse, kuriose šios dvi kompanijos yra turėjusios projektų, atsinaujinančių energijos išteklių gamyba taip pat remiama, tik skirtingos šalys tarsi specializuojasi skirtingose srityse. Austrija stengiasi panaudoti kuo daugiau biomasės, Vokietija stato vėjo jėgainės, Italija, net pati neturėdama miškų pertekliaus, vis dėlto pirmumą atiduoda malkoms.

Po porą valandų trukusio susitikimo svečiai pareiškė norą apžiūrėti katilines.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ