Nors jau praėjo beveik savaitė, bet švenčioniškė A.S. ligi šiol atsimena kiekvieną vėlų šeštadienio vakarą buvusio užpuolimo detalę.

- Baigusi darbą „Arkoje“ apie 23 val. viską sutvarkiau ir išeidama nutariau išmesti į konteinerį šiukšles. Grįždama atgal pamačiau nuo „Snoriuko“ pusės takeliu ateinantį vyrą. Prasilenkdama šiek tiek pasitraukiau į šoną, bet jis mane staigiai griebė už rankos ir pradėjo reikalauti žiebtuvėlio. Aš jam pasakiau, kad neturiu, nerūkau, bet jis tarsi negirdėjo mano žodžių.

Kažkaip pavyko išlaisvinti ranką, puoliau bėgti, galvojau nesivys, bet mane užpuolęs vyras vijosi iš paskos ir prie važiuojamosios Vilniaus gatvės dalies pavijo. Ėmė purtyti, grasinti. Pradėjau šauktis pagalbos. Taip besigalynėjant atsidūrėme ant važiuojamosios Vilniaus gatvės dalies. Vienas po kito pravažiavo keli automobiliai, bet niekas nesustojo, nekreipė dėmesio į mano rankos mostus, prašančius sustoti. Aš suprantu, kad žmonės gal bijojo, bet juk nesunku buvo paskambinti pagalbos telefonu ar nuvažiuoti į policijos komisariatą ir pranešti apie incidentą. Nemanau, kad ir namo, šalia kurio mane užpuolė, gyventojai negirdėjo mano pagalbos šauksmo. Negi žmonės tiek abejingi kitų nelaimei? Juk šis užpuolikas galėjo ir kitą auką pasirinkti. Užpuolikas pradėjo mane smaugti, laužyti rankos pirštus, vapėjo kažkokias nesąmones. Aš dabar tikrai negalėčiau prisiminti, ką jis kalbėjo, bet buvo baisu. Bandžiau prašyti, kad paleistų, sakiau, kad jis geras, bet išgirdau: „Aš negeras, aš blogas, aš tau pirštus sulaužysiu“. Situacija darėsi vis prastesnė, ir kaip tik šią akimirką sustojo automobilis. Du vaikinai išlipo ir liepė man sėsti į automobilį, bet užpuolikas užtvėrė man duris. Tada vaikinai man liepė bėgti cerkvės pusėn, o patys liko su juo. Aš nubėgau į policiją, papasakojau apie užpuolimą. Gaila, tą valandą neparašiau pareiškimo, bet pirmadienį, gegužės 23 d., nuėjusi parašiau. Esu labai, labai dėkinga tiems jauniems vaikinams, kurie išgelbėjo mane, nes jei ne jie, nežinau, kuo viskas būtų pasibaigę. Aš ligi šiol jaučiu baimę, negaliu užmigti. Nežinau, kada praeis tas šokas, ta baimė, - sako A.S.

Tikėkimės, kad Švenčionių r. PK pareigūnai ištirs įvykį, ir užpuolikas, šiuo metu laisvai vaikštinėjantis po Švenčionis, bus nubaustas. Beje, liūdniausia, kad stebėjimo kameros, įrengtos Švenčionių mieste, įvykio nepamatė. Kyla logiškas klausimas. Ir kam už jas pinigėlius mokėti, jei jos gerokai aklos?..

Algis JAKŠTAS