Švenčionių profesinio rengimo centras (PRC) praeitą savaitgalį, tiksliau, penktadienį, buvusiame Cirkliškio dvare paminėjo gražų 60 metų jubiliejų nuo įkūrimo pradžios. Tiesa, tuo metu, 1959 m. sausio 1 d., buvusio Cirkliškio dvaro pastatuose buvo įkurtas Cirkliškio žemės ūkio technikumas. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, pasikeitė ir žemės ūkyje dirbančių specialistų poreikis. Teko koreguoti rengiamas profesijas, vietoj agronomų ir zootechnikų atsirado kitos. Dar vienas etapas, lėmęs pokyčius, buvo prieš 10 metų įvykęs susijungimas su Švenčionėliuose veikusia profesine mokykla. Kadangi apie per 60 metų nuo įkūrimo pradžios vykusius pokyčius jau rašiau spalio 12-os dienos „Švenčionių krašto“ laikraštyje, tai šįkart – tik apie pačią šventę, skirtą Švenčionių profesinio rengimo įstaigos Cirkliškyje 60-mečiui paminėti.

Švenčionių PRC sporto salė vos vos sutalpino į šventę atvykusius svečius. Buvo gražus būrys garbės svečių: net trys Seimo nariai, - LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Vytautas Rastenis ir Gintautas Kindurys, rajono meras su visa palyda, Švenčionių PRC tarybos nariai: Rūta Žukauskaitė, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento profesinio mokymo skyriaus vyriausioji specialistė; tarybos pirmininkė Ona Kremenckienė, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kompetencijų plėtros skyriaus kompetencijų vertinimo vadybininkė, Teresa Sansevičienė; Švenčionių r. sav. Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriaus vedėja; Petras Velička, Strūnos socialinės globos namų direktorius ir Aleksandr Necvetnyj.

Į šventę atvyko ir kaimyninio Ignalinos rajono savivaldybės atstovai, kolegos iš kitų profesinio mokymo įstaigų, įvairių rajono įstaigų atstovai, bet, ko gero, brangiausi į šventę atvykę svečiai buvo Cirkliškio žemės ūkio technikumą baigę absolventai, čia dirbę pedagogai.

Žinoma, kiekviena šventė šeimininkams – nelengvas išbandymas, bet yra ir kita medalio pusė – kuo daugiau svečių, tuo daugiau ir dovanų... Švenčionių PRC direktorė Milda Gustienė – Vilniškė vos spėjo dovanas priiminėti, bet pradėkim nuo pradžių.

Šventės vedėjai Danutė Kavaliukaitė ir Romualdas Astrauka pirmąją prie mikrofono pakvietė daug metų Cirkliškio žemės ūkio technikume išdirbusią talentingą pedagogę, kūrėją Saulę Sadeckaitę.

- Smagu šiandieną čia susitikti su senais bičiuliais, kolegomis, - kalbėjo Saulė Sadeckaitė. - Mes, cirkliškiečiai, išgyvenome įvairias peripetijas ir savo darbais įrodėme, kad mes šitam kraštui buvome naudingi. Aš suprantu, kodėl cirkliškiečiai laimėdavo – ogi todėl, kad visą laiką ieškojo naujovių, naujų darbo metodų. Savo pagrindiniu tikslu mokyklos kolektyvas visada laikė išugdyti gerus specialistus, gerus žmones, kurie sugebėtų gyvenime būti teisingais, nuoširdžiais.

Saulė Sadeckaitė pasidžiaugė ir ką tik dienos šviesą išvydusia knyga apie Cirkliškio mokymo įstaigos istoriją.

Norėčiau šiame straipsnyje pacituoti ir Švenčionių PRC direktorės Mildos Gustienės-Vilniškės išsakytas mintis:

- Kai prieš 10 metų atėjau vadovauti šiai mokymo įstaigai, atrodė, kad čia viskas aišku ir paprasta, o dabar, po 10 metų, man kyla klausimų daug daugiau. Manau, kad mokyklos šimtmečio aš nesulauksiu, bet tikiuosi, kad dar po 10 metų, švenčiant 70-dešimtmetį, būsiu pakviesta... Mūsų raktinis žodis – būti reikalingam. Mes esame čia tik todėl, kad esame reikalingi. O mūsų reikalingumą mes pasitikriname užsukdami į įvairias įmones, įstaigas ir organizacijas mūsų rajone. Kur tik nueisi, visur rasi buvusių mūsų mokyklos mokinių. Mes stengiamės savo darbą organizuoti taip, kad galėtų mokytis įvairaus amžiaus žmonės. Dirbame neskaičiuodami valandų. Turim 400 mokinių, turime labai geras profesijas. Antras raktinis žodis – tam, kad būtum reikalingas, turi būti mylimas. Taip, kaip mes mylime šitą mokyklą, kaip mes gerbiame vieni kitus, tai bus dar vienas įrodymas. Ilgai galvojome, kaip gi mes padėkosime visiems, kurie kūrė šitą mokyklą prieš 60 metų. Kaip ir prieš 10 metų, kai buvo minimas 50-metis, kai galvojome, kam padėkoti, susidarė toks įspūdis, kad tik aš iki to laiko čia nesimokiau ir nedirbau, bet čia tuomet šitame tarybiniame ūkyje-technikume dirbo mano tėvai. Tai tokie ryšiai ir santykiai, kurie mus vienija į vieną bendrą komandą, kuri siekia vieno tikslo, kad mūsų rajonas būtų patenkintas ir kad čia dirbtų žmonės, baigę mūsų profesinę mokyklą. Atėjo laikas padėkoti visiems, kas kūrė šitą mokyklą. Visiems jums nuoširdus ačiū ir prieš visus jus lenkiu galvą. Sutikau pirmosios, antrosios, trečiosios laidų absolventus. Neabejoju, kad salėje yra visų laidų atstovų, yra ir šiandieninių mūsų moksleivių. Mes džiaugiamės, kad jauni žmonės, baigę mūsų mokymo įstaigą, randa darbą mūsų rajone. Žinoma, jie išvažiuoja ir iš mūsų rajono. Mes visada juokaudami sakome, kad Vilnius yra žiedinis mūsų rajonas. Mes esame centras, o geriausi darbininkai pasirenka Vilnių. Bet mes visada turime naujų žmonių, kuriuos esame pasiruošę išmokyti amato.

Ir baigdama norėčiau padėkoti kolektyvo nariams, kurie kuria mūsų mokyklą, - prieš įteikdama padėkas pedagogams ir darbuotojams kalbėjo Švenčionių PRC direktorė Milda Gustienė-Vilniškė.

Po direktorės sveikinimų prasidėjo tikras svečių sveikinimų maratonas. Buvo daug sveikinimų, padėkų, dovanų ir, žinoma, palinkėjimų, o tie gražūs palinkėjimai išsipildys vienu atveju – jeigu bus norinčių mokytis. Tikėkimės, kad taip ir bus, nors, žiūrint į demografinę situaciją tiek Švenčionių, tiek ir aplinkiniuose rajonuose, situacija vis liūdnesnė. Dėl mokinių stygiaus užsidarė ne tik pradinės, bet ir pagrindinės ir net vakarinės mokyklos... Mokinių stygius atsiliepia ir profesinio rengimo kalvėms.

Baigdamas ir aš norėčiau palinkėti Švenčionių PRC, kur dirba nemažai buvusių kolegų, sėkmingo gyvavimo.

Po oficialios dalies dvaro rūmų salėje vyko koncertas, o po koncerto prie gausiai padengtų stalų svečiai bendravo, dalinosi prisiminimais.

Algis JAKŠTAS