Mes turime 324 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4977
mod_vvisit_counterŠią savaitę:15164
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:91194
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Profesinio mokymo įstaigai Cirkliškyje – 60 metų

2019 m. spalio 12 d., šeštadienis, Nr.75 (1895)

Rankose laikau daugiau nei prieš 60 metų tuometinio Žemės ūkio ministro V.Vazalinsko 1959 m. rugpjūčio mėn. 26 d. pasirašyto įsakymo Nr. 961 kopiją. Įsakyme kalbama apie Cirkliškio žemės ūkio technikumo įkūrimą ir pirmųjų mokslo metų pradžią 1959 m. spalio 1 d. Šią datą galima laikyti oficialia mokslo įstaigos – Cirkliškio žemės ūkio technikumo – įsikūrimo buvusio Cirkliškio dvaro patalpose pradžia.

60 metų – tai nemažas laiko tarpas. Per tą laiką daug kas pasikeitė, keitėsi ir mokymo įstaigos pavadinimas, priklausomybė, bet svarbiausia profesijų rengimo mokymo įstaiga Cirkliškyje išliko. Gražų 60 metų jubiliejų ji pasitinka kaip Švenčionių profesinio rengimo centras (Švenčionių PRC), o apie 60 metų istoriją ir šios dienos realijas kalbuosi su Švenčionių PRC direktore Milda GUSTIENE-VILNIŠKE, ir prasidėjo mūsų pokalbis, žinoma, nuo pradžių pradžios.

- Prieš 60 metų, 1959 m. spalio 1 d., buvo įkurtas Cirkliškio žemės ūkio technikumas. Tuomet buvo vienintelis pagrindinis pastatas – buvusio Cirkliškio dvaro pagrindiniai rūmai. Tuomet pradėtos rengti dvi pagrindinės profesijos – agronomai ir zootechnikai. Beje, mes esam vienmečiai su Alantos technikumu, kuris taip pat tuomet įsikūrė Alantos dvaro pastatuose. Kaip dabar, taip ir anais laikais niekas nedaroma šiaip sau. Tuomet, prieš 60 metų, jau buvo baigta kolektyvizacija. Kolūkiams ir tarybiniams ūkiams reikėjo tiek agronomų, tiek zootechnikų, todėl, matyt, šiame Rytų Lietuvos regione ir buvo nuspręsta įkurti technikumą. Gal buvo ir paslėpta mintis taip išsaugoti dvarų pastatus. Ir tais laikais buvo žmonių, kurie galvojo apie paveldo išsaugojimą. Beje, prieš įkuriant Cirkliškio dvaro rūmuose technikumą, tie rūmai buvo gerokai nusiaubti, išgrobstytos koklinės krosnys, sudegintos parketo grindys ir t.t. Juk reikėjo ponų pastatus „išbuožinti“ iki galo, ir niekas už tai nenubaudė. Dvaro pagrindiniai rūmai buvo greitai sutvarkyti, ir prieš 60 metų spalio 1 d. Čia pradėjo mokytis pirmieji agronomai ir zootechnikai. Šios dvi pagrindinės specialybės ir buvo rengiamos iki 1990-ųjų, kai technikumas tapo žemės ūkio mokykla, buvo parengta 2277 agronomai ir zootechnikai. Mokoma buvo dviem kalbom – lietuvių ir rusų. Mokėsi jaunimas ne tik iš Švenčionių, bet ir aplinkinių rajonų, todėl artėjant mūsų 60-mečio šventės minėjimui, kuriam laibai ruošiamės, tikimės, kad atvažiuos įvairių laidų atstovai ne tik iš Švenčionių rajono, bet ir iš viso regiono. Įdomiausia, kad kai pasižiūri į istoriją, tai matai, kad čia mokėsi vos ne šeimų dinastijos. Štai iš Žakijanovų šeimos mokėsi net 11 žmonių, iš Romanovskių – 9. Mūsų mokymo įstaigos išskirtiniu bruožu galima laikyti šeimų dinastijas, - apie 60 metų dirbančią mokymo įstaigą kalba jos direktorė Milda Gustienė-Vilniškė.

- Bet su laiku teko plėstis, nes visa mokymo bazė jau neišsiteko dvaro pastate?

- Žinoma, neišsiteko. Didėjo ir mokinių skaičius, tad mokymo bazei reikėjo naujų erdvių. Buvo pastatytas naujas pagrindinis mokomasis pastatas, sporto salė. Mes dabar dažnai pasikalbame apie tai, kad anksčiau buvo aiškumas, žinojai, ką ir kiek rengti. Dabar gi gyvenimo tempas diktuoja savo reikalavimus. Dabar profesijos mokytojas pas mus turi kelias giminingas kvalifikacijas. Tobulėti reikia visose srityse. Ar čia gerai, ar blogai, bet toks dabar gyvenimo dėsnis, ir jo keliami reikalavimai kasmet vis sudėtingesni.

- Milda, bet tuomet Cirkliškio žemės ūkio technikumas ir savo ūkį turėjo?

- Taip, turėjo. Tada, ko gero, ir buvo patys geriausi laikai, kai įstaiga buvo didžiulis ūkinis vienetas. Turėjo net savo skyrius. Svarbu buvo ir tai, kad mokiniai savo teorines žinias galėjo susieti su praktika. Juk buvo ir karvių, ir kiaulių, ir net paukščių fermos. Viskas buvo vienose rankose – ir mokymas, ir ūkinė veikla. Po 1990-ųjų metų, kai Cirkliškio žemės ūkio technikumas tapo žemės ūkio mokykla, išsiplėtė čia mokomų profesijų ratas, po 2000-ųjų profesijų mažėjo, nes žemės ūkio specialistų poreikis sumažėjo, bet atsirado verslas, reikėjo imtis naujų specialybių. Bazinės profesijos, kurių pas mus galima mokytis, dabar yra: miško darbininkas, automobilių kėbulų remontininkas ir automechanikas ir socialinio darbuotojo padėjėjas. Tai trys kertinės profesijos, patvirtintos mūsų steigėjo ir atitinkančios darbo rinkos poreikius mūsų regione. Dar mokome virėjo, padavėjo-barmeno ir statybininko apdailininko profesijų.

- Tiek šalies, tiek įstaigos istoriją rašo žmonės. Gal prisiminkime čia dirbusius vadovus?

- Pirmu įkurto Cirkliškio žemės ūkio technikumo direktoriumi buvo paskirtas Balys Suslavičius, po jo K.Pietaris, po jo – Galvydis. Trumpai vadovavo Bronius Lazaraitis, bet šis žmogus visą savo darbinį laiką dirbo šioje mokymo įstaigoje. Net 27 metus įstaigai vadovavo šviesaus atminimo Valierius Navickas, o nuo 2009-ųjų spalio 1 d., t.y. 10 metų, vadovauju aš. Mes kalbėjomės su jumis prieš 10 metų. Tada man viskas atrodė daug aiškiau nei dabar kartais būna, kai susiduri su įvairiomis problemomis.

- Buvo toks laikotarpis, kai vyko Švenčionėlių ir Cirkliškio profesinio mokymo įstaigų jungimas...

- Apie tą laikotarpį reikėtų pakalbėti plačiau, nes tai buvo nelengvas laikotarpis abiem senas tradicijas ir įdirbį turinčioms mokymo įstaigoms. 2000 m. jos buvo sujungtos de jure, o 2009 metais, kai atėjau dirbti, jos buvo sujungtos ir de facto, tai yra, visa mokymo bazė perkelta į Cirkliškį. Aistros palengva nurimo, ir visi dirbame rengdami įvairių profesijų darbininkus, kurie papildo darbo rinką, ir apie 60 procentų mūsų absolventų dirba pagal profesiją, tai, manau, neblogas rodiklis.

- Sparčiai progresuojančios technologijos reikalauja ir naujų investicijų į darbininkų ir darbuotojų rengimą?

- Bene pats sunkiausias laikotarpis su investicijomis buvo tie 9 metai nuo 2000-ųjų iki 2009-ųjų, kai vyko jungimosi procesas, kai nebuvo apsisprendžiama, kurgi galutinai bus mokymo įstaigos bazė. Buvo gyvenama laukimo režimu. Kai galiausiai 2009 m. buvo padėtas galutinis taškas ir pradėtas rašyti naujas istorijos puslapis. Mano užduotis buvo nelengva – nuraminti kunkuliuojančias aistras. Kai nusprendėm dirbti, tada ir steigėjas – Švietimo ministerija – išgirdo mūsų prašymą, buvo investuota 600 tūkstančių litų. Tai buvo nemaža suma, bet turint tokią programą, kaip miško darbininkas, reikia dar didesnių investicijų. Dabar bręsta antras investicinis projektas, kur viena miškakirtė kainuoja 280 tūkstančių eurų, o ji mums būtina. Mokymo logika turi būti tokia, kad visos naujovės turi būti naudojamos mokymo procese, kad atėjęs dirbti žmogus galėtų pasakyti, aš mokiausi su naujausia įranga. Apskritai, profesinis mokymas yra finansiškai labai imlus. Tą, kaip jau minėjau, diktuoja mokymo logika – visos naujovės turi prasidėti mokymo įstaigoje.

- Milda, o kokie pokyčiai įvyko per tuos 10 metų, kai Švenčionių PRC vadovauji?

- Mūsų svajonės įsigyti brangiai kainuojančią techniką yra realiai paskaičiuotos ir pagrįstos. Mes dabar teikiam paraišką trijų kertinių profesijų rengimo tobulinimui reikalingai įrangai. Beje, miško darbininkus mes vieninteliai rengiame. Mes esam išskirtiniai, tad ir mūsų planai realūs. Visų tų trijų pagrindinių profesijų darbininkų poreikis yra didelis. Beje, ateina toks laikas, kai brandos atestatas ir profesijos baigimo diplomas tampa vertybe ir ne tik Lietuvoje, bet ir išvykus į užsienį. Baigęs Švenčionių PRC jaunas žmogus turi visas galimybes siekti profesijos bakalauro ir net magistro. Sėkmės istorijų daug galima įvardyti, o grįžtant prie investicijų, dar norim įrengti 4 suvirinimo kabinas. Ir jei gausim tuos 500 tūkst. eurų iš projekto, tai ne tik miškakirtę turėsime, bet ir 4 suvirinimo kabinos stovės. Gyvenimas diktuoja savo sąlygas, ir norint neatsilikti, reikia investuoti į mokymo procesą, - apie nūdienos poreikius kalba Švenčionių PRC direktorė Milda Gustienė-Vilniškė, kuri džiaugiasi tuo, kad daug buvusių auklėtinių dirba Švenčionių rajono maitinimo įstaigose, autoservisuose.

Kalba pakrypsta ir apie socialinių paslaugų poreikį, nes mūsų rajonas pamažu tampa gražia vieta oriai leisti senatvę, ir jaučiamas didelis poreikis socialines paslaugas atliekančių žmonių, tad socialinio darbuotojo padėjėjo profesija yra paklausi. Šios profesijos rengimas dėkingas ir tuo, kad galima taikyti pameistrystės formą.

- Dabar atsirado moderni profesinio parengimo sistema, į kurią daug investuota. Svarbu, kaip ji prisitaikys prie sparčiai besikeičiančių darbo rinkos poreikių, kaip prisitaikys prie darbdavio poreikių. Manau, kad pameistrystės mokymo forma turi ateitį, - kalbėdama apie naujas mokymo formas sako Milda Gustienė-Vilniškė.

- Milda, o kiek iš viso absolventų baigė Cirkliškyje 60 metų gyvuojančią mokymo įstaigą?

- Jau minėjau, kad nuo 1959 m. iki 1990 m. Cirkliškio žemės ūkio technikumą baigė 2277 agronomai ir zootechnikai, o dabar jau esame paruošę 4066 darbininkiškų profesijų specialistus, ir džiaugiuosi, kad ir šiemet pavyko sukomplektuoti reikiamą skaičių moksleivių. O dabar norėčiau pakalbėti apie didžiausias vertybes – žmones, apie tuos, kurie čia dirbo ir mokėsi. Juk per tuos 60 metų, nors kaita ir nebuvo didelė, čia dirbo daug puikių žmonių. Tikrų talentų. Ir dabar mūsų įstaigoje yra darbuotojų, kurie dirba po 40 metų: vyr. energetikas Mindaugas Rudis, lietuvių kalbos mokytoja Laimutė Stūglienė. Čia paminėjau tik porą, o jų daug. Žmonės yra didžiausias turtas ir vertybė. Jiems ir norėčiau padėkoti gražios šventės išvakarėse, o visus, kas turi sentimentų mūsų mokymo įstaigai, kuri dabar vadinasi Švenčionių profesinio rengimo centru, kviečiu spalio 18 dieną atvykti į mūsų 60-mečio šventę. Oficiali pradžia 12 val. O tie, kas atvyks anksčiau, manau, galės ir po mūsų didelę teritoriją pasivaikščioti, ir su mūsų mokymo baze susipažinti, ir, žinoma, pabendrauti, pasikalbėti, - baigdama mūsų pokalbį sako Švenčionių PRC direktorė Milda Gustienė-Vilniškė.

Ir mes išeiname pasivaikščioti po visą didelę teritoriją išsimėčiusius objektus. Pirmiausia užsukame į kabinetą, kur rengiami padavėjai-barmenai, čia išmokstama teisingai serviruoti stalus, kaip pateikti maistą. Kitame kabinete – socialinių darbuotojų padėjėjos, nes čia mokosi beveik vien moterys, klausėsi vyr. socialinio darbo mokytojos Loretos Kazakevičienės aiškinimų. Virtuvėje apie maisto ruošimo subtilybes aiškino profesinio mokymo mokytoja Danutė Aučynienė. Bare, kur mokomi statybininkai apdailininkai smagu buvo pamatyti statybos darbų vyr. mokytojas Valeriją Radziulienę ir Janiną Pauliukevičienę bei statybos darbų mokytoją metodininkę Olę Baranauskienę. Su jomis teko kažkada dirbti Švenčionėlių profesinėje mokykloje. Nors, atrodo, ir neblogai pažinojau Valeriją ir Olę, bet nustebau pamatęs jų sukurtus darbus. Užsukę su direktore į miško darbininkų rengimo kabinetą, radome profesijos mokytoją Lidą Gaižutienę pertraukos metu besišnekučiuojančią su vienintele tarp vaikinų miško darbininko profesiją pasirinkusia Natalija Iliuk. Lida Gaižutienė parodė ir naujausią savo sukurtą paveikslą. O baigėsi mūsų pasivaikščiojimas po Švenčionių PRC objektus bare, kur su automobilių kėbulų remontininkų ir automechanikų specialybėmis susipažįsta moksleiviai. Čia praktinius užsiėmimus vedė profesijos mokytojai Antanas Veikutis ir Rimantas Dragūnas.

Žinoma, viename straipsnyje neįmanoma aprėpti visos tur60 metų istorijos, liko šį kartą nepaminėti puikūs Cirkliškio moksleivių sporto ir kultūriniai pasiekimai... Manau, apie visa tai bus priminta 60-mečio minėjimo renginyje, kuris vyks spalio 18 dieną Cirkliškyje, oficiali šventės pradžia 12 val.

Algis JAKŠTAS