Birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną – visoje Lietuvoje 11.59 val. buvo paskelbta visuotinė tylos minutė. Prie šios akcijos prisijungė ir švenčionėliškiai, kurie kartu su visa Lietuva Švenčionėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčioje sustojo pagerbti tautiečius, nukentėjusius ir žuvusius dėl tremties ir įkalinimų.

Į bažnyčią įneštos vėliavos, o susirinkusieji, pasak renginio vedėjo Richardo Leleivos, pagerbė tūkstančius skaudaus likimo tautiečių ir mintimis tarsi sugrąžino juos namo bei sukūrė ateitį jų istorijai.

Klebonas Raimundas Macidulskas aukojo šv. Mišias. Po jų kalbėjo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriaus vedėja Teresa Sansevičienė, tremčių istoriją apžvelgė Švenčionėlių progimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui, istorijos mokytoja metodininkė Nijolė Kapačinskienė, savo prisiminimais pasidalino Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Švenčionių skyriaus pirmininkas Vytautas Tautvaišas. Švenčionėlių progimnazijos mokiniai prieš tai rašė rašinius, kūrė eiles apie tai, kas jų suvokimu yra birželio 14-oji, renginio metu jie pasidalino savo mintimis. Koncertavo Švenčionėlių meno mokyklos mokiniai: kanklėmis grojo Greta Nalivaikaitė ir Raminta Mikštaitė (mokytoja metodininkė Milda Matijošiūtė), pianinu – Lukas Kuleš ir Karina Pokaliuk (mokytoja ekspertė Loreta Šidlauskienė), piešinių parodą surengė Švenčionėlių progimnazijos ir meno mokyklos moksleiviai (mokytojai Angelė Maliavkienė ir Audronis Vilutis).

Po mišių visi dalyviai tradiciškai patraukė prie geležinkelio stoties, kur įrengta atminimo lenta ir paminklinis akmuo. Organizatoriai pasirūpino transportu, kad visiem dalyviams būtų patogu iš bažnyčios pasiekti miestelio centrą. Čiabuvo uždegtos atminimo žvakutės, padėtos gėlės, toliau dalintasi prisiminimais ir tremties istorijomis.

Originalią akciją surengė Švenčionėlių progimnazijos mokiniai kartu su mokytojomis Nijole Kapačinskienė ir Ramune Bankauskiene – „Tremties vaikų žaislai“. Prieš kurį laiką vienos birželio 14-osios intencija jie buvo surengę iki širdies gelmių sujaudinusią akciją „Raktai“, kuri simbolizavo be šeimininkų paliktus nerakintus ir tuščius namus, o šįkart – žaisliukai, kuriuos mažieji šeimininkai buvo priversti palikti likimo valiai, kai prievarta buvo išgabenti į atšiaurius tolimus ir svetimus kraštus, kai dėl to turėjo per anksti suaugti, o kai kurie ir savo jaunas galveles padėti amžinojo įšalo žemėje...

Renginio dalyviai, uždegdami žvakeles prie paminklinio akmens ir atminimo lentos, išreiškė viltį, kad tokie įvykiai daugiau nepasikartos, kad bus mažiau juodų gedulo dienų, o daugiau vilties ir šviesos.

Irena POŽĖLIENĖ