„Sodros“ Utenos skyriaus darbuotojai, analizuodami apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenis pastebi, kad nemažai dirbančiųjų gauna itin mažus, nesiekiančius oficialios mėnesinės minimalios algos, atlyginimus. Pavyzdžiui, kai kuriose pervežimais užsiimančiose įmonėse daliai dirbančiųjų priskaičiuojamas tik dviejų ar trijų šimtų litų mėnesinis darbo užmokestis. Galbūt atskirais atvejais tai ir atitinka tikrąją padėtį, kai darbuotojas iš tikro dirba tik dalį darbo dienos. Tačiau patirtis rodo, kad dažniausiai tokiu būdu tiesiog bandoma išvengti mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo. Vienais atvejais tai daroma abipusiu darbdavio ir darbuotojo sutikimu, kai dalis atlyginimo išmokama „vokeliuose“, darbuotojui tiesiog nesusimąstant apie pasekmes, tačiau pasitaiko ir atvejų, kai darbdaviai tiesiog mulkina dirbančiuosius, neįformindami darbo santykių arba oficialiai priskaičiuodami mažesnius atlyginimus, negu buvo sutarta.

Pervežimais užsiimančios įmonės dažnai stengiasi algas dirbtinai pakeisti neapmokestinamomis pajamomis - komandiruotpinigiais. Mažose įmonėse neretai darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nefiksuojamas visas darbo laikas. Kartais darbas yra įforminamas rangos sutartimis. Sąmoningi, apie pasekmes susimąstantys darbuotojai neleidžia savimi taip manipuliuoti, tačiau būtent sąmoningumo ir trūksta nemažai daliai dirbančiųjų. Daugelis nesusimąsto, kas būtų įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, kokias išmokas tokiu atveju gautų sužalotas darbuotojas, pagaliau, kokios išmokos lauktų ir eilinės ligos atveju. Gal būt ne visi apdraustieji žino, kad metus gaunant mažesnę už minimalią algą, atitinkamai trumpinamas ir tų metų įgytas socialinio draudimo stažas, o tai ypač atsiliepia skiriant socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo pensijas. Ypač lengvai nelegalų uždarbį gauti sutinka jaunesnio amžiaus dirbantieji, negalvodami apie socialinio draudimo išmokas, tačiau niekas neapsaugotas nuo darbingumo netekimo ir jauname amžiuje, o tokiais atvejais abejingumo pasekmės būna itin skaudžios ir ilgalaikės. Neretai žmonės tiesiog nežino, kaip galėtų pasitikrinti savo socialinio draudimo laikotarpius ar už juos sumokėtas įmokas.

„Sodra“ suinteresuota, kad apdraustieji socialiniu draudimu asmenys daugiau domėtųsi, kokias įmokas už juos moka darbdaviai, kad jie nebūtų abejingi savo socialinėms garantijoms. Tam dabar gali puikiai pasitarnauti informacinės sistemos. Žmonių patogumui yra sukurta „Sodros“ elektroninė gyventojų aptarnavimo sistema (EGAS). Prisijungiama prie jos adresu http://gyventojai.sodra.lt. Tokiu būdu informaciją apie darbdavių sumokėtas socialinio draudimo įmokas „Sodrai“, savo socialinio draudimo laikotarpius galima sužinoti net neišėjus iš namų. Tam reikia tik kompiuterio, interneto ryšio bei elektroninės bankininkystės (bankas internetu) duomenų ar elektroninio parašo. Prisijungus prie EGAS reikia pasirinkti „Nauja suvestinė“→ „Informacija apie valstybinį socialinį draudimą“, nurodyti laikotarpį, už kurį norite formuoti suvestinę. Suformuotoje suvestinėje bus pateikta informacija apie draudėjus (darbdavius), draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas, įmokų tarifus, įmokų sumas, socialinio draudimo rūšis, o nuo 2009 m. gruodžio 1 d. - atleidimo pagrindą, bei už kiek mėnesių apskaičiuota išeitinė išmoka arba kompensacija.

Per EGAS taip pat galima sužinoti savo stažą, prognozuojamą pensiją, „Sodros“ mokamas išmokas, į pensijų fondus pervestas įmokas, pateikti elektroninius prašymus „Sodrai“ (tame tarpe ir ligos pašalpai skirti), sužinoti, kokioms įstaigoms buvo teikiami duomenys apie apdraustąjį asmenį, peržiūrėti nedarbingumo pažymėjimų ir kitą informaciją, elektroniniu būdu pateikti informaciją kredito, draudimo įstaigai ir panašiai.

„Sodros“ Utenos skyrius