Mes turime 299 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5772
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19632
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:91989
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Europoje turi užtekti vietos ir jaunam, ir senam

2012 m. balandžio 7 d., šeštadienis Nr.28 (1171)

Gyvename ir senstame kartu su visa Europa. Per pastaruosius 50 metų europiečiai ėmė gyventi penkeriais metais ilgiau ir ši tendencija turėtų išlikti. Džiugu, jog kasmet Europos Sąjungoje suskaičiuojame maždaug dviem milijonais daugiau šešiasdešimtmečių ir vyresnio amžiaus senjorų. Ilgiausiai gyvenama pietinėse valsybėse. Matyt padeda saulė, sveikas maistas ir gera nuotaika. Trumpiausia tikėtina gyvenimo trukmė Bulgarijoje, Rumunijoje ir Baltijos valstybėse. Lietuvos vyrai gyvena trumpiausiai Europos Sąjungoje – vidutiniškai tik 68 metus ir net 11 metų atsilieka nuo lietuvių moterų. Tuo pačiu Lietuva yra ir viena iš sparčiausiai senstančių šalių. Vien virš 80 metų garbių senolių per pastaruosius šešis metus padaugėjo 30 tūkstančių.

 

Tačiau neramina kita. Jei šiuo metu vienam nedarbingo amžiaus žmogui tenka keturi darbingi, tai po penkiasdešimt metų jų gali likti tik du. Žemas gimstamumas bei pokario demografinio sprogimo kartos pasitraukimas iš darbo rinkos lems darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimą. Deja, vis dar nepajėgiam užtikrinti, kad visi norintys galėtų dirbti. Daugeliui žmonių tenka ieškotis darbo svetur ir mokėti mokesčius ne į savo šalies biudžetą. Šios tendencijos labai nepalankios senėjančios visuomenės gerovės siekiams. Augant lėšų poreikiui pensijoms, socialinėms paslaugoms, sveikatos apsaugai ir kitoms sritims, gali būti sunkiau jas finansuoti.

Akivaizdu, jog būtina ieškoti adekvataus politinio atsako į senėjančios visuomenės iššūkius. Europos Sąjunga yra priėmusi ne vieną politinį dokumentą, kuriame ieškoma senėjančios Europos problemų sprendimų. Tačiau pagrindinė atsakomybė tenka šalims narėms, tame tarpe – ir Lietuvai, kurios privalo vykdyti visoms amžiaus grupėms draugišką bei toliaregišką politiką.

Europa siekia, kad po dešimties metų ne mažiau 75 proc. darbingo amžiaus žmonių turėtų darbą. Tai būtų geras atsakas į senėjimo iššūkius. Tačiau svarbu, kad šio siekio įgyvendinime dalyvautų ir jauni, ir seni. Todėl reikia ir toliau ieškoti būdų, kaip padėti vyresnio amžiaus žmonėms išsilaikyti darbo rinkoje. Vietoj išankstinės pensijos arba socialinės pašalpos mes privalome kiekvienam suteikti galimybę dirbti Lietuvoje. Juk vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai negalvoja ieškotis darbo svetur - tai ištikimiausia savo gimtinei amžiaus grupė.

Būtina keisti ir klaidingus stereotipus dėl vyresnio amžiaus žmonių gebėjimų dirbti. Kvalifikacija, patirtis, išmintis, lojalumas darbdaviui turėtų būti ne mažesnės vertybės, nei jaunatviškas veržlumas, užsienio kalbų ir kompiuterinių įmantrybių išmanymas. Neleistina ir diskriminacija dėl amžiaus, kuri gali pasireikšti nemotyvuotu atsisakymu priimti į darbą ar griežtu siūlymu užleisti savo darbo vietą jaunesniam. Taip pat reikia labiau skatinti darbdavius priimti ir išlaikyti vyresnio amžiaus darbuotojus, padėti tobulinant jų kvalifikaciją bei pritaikant darbo sąlygas.

Bet kokio amžiaus žmogus turi jaustis esąs reikalingas ir naudingas visuomenei. Gyvenimas nesibaigia sulaukus pensijos. Priešingai, atsiveria naujos galimybės skirti daugiau laiko sau, artimiems žmonėms, ir ypač – anūkams, bendruomenei. Todėl reikia skatinti vyresnio amžiaus žmonių visuomeninį aktyvumą, remti įvairias jų iniciatyvas bei veiklas.

Aktyvus senėjimas gali būti sėkmingas tik tokioje visuomenėje, kuri paremta solidarumu ir kartų bendradarbiavimu. Lietuvoje yra senos geros kartų solidarumo tradicijos šeimoje. Solidarumo principais grindžiama ir valstybinė socialinės apsaugos sistema. Šias vertybes būtina saugoti ir puoselėti. Europos Parlamentas, siekdamas padėti sukurti vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo kultūrą Europoje, paskelbė 2012-uosius vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais. Bus skatinamos ir remiamos valstybės, vietos valdžios institucijų, socialinių partnerių, pilietinės visuomenės ir verslo pastangos didinti vyresnio amžiaus žmonių aktyvumą. Norėčiau pakviesti visus aktyviai dalyvauti Europos metų veiklose, kadangi tik drauge ir tik solidariai galime tinkamai atsakyti į senėjančios visuomenės iššūkius.

Tuo pačiu noriu pasveikinti visus Lietuvos žmones su Šv. Velykomis ir palinkėti, jog mūsų krašte būtų gera gyventi ir jaunam, ir senam. Tegul atgimimą gamtoje lydi ir Jūsų vilčių išsipildymas.

Vilija Blinkevičiūtė
Europos Parlamento narė, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoja

 
Reklaminis skydelis