Mes turime 367 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2570
mod_vvisit_counterŠią savaitę:18771
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:94801
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Išsipildęs linkėjimas turėti savo barą

2019 m. balandžio 27 d., šeštadienis, Nr.31 (1851)

Daugelis važiuodami keliu iš Vilniaus link Švenčionių pastebi pakelėje iš už eglaičių kyšantį nedidelį namuką – „Sarių karčiama“. Neretas ir užsuka pailsėti, atsigaivinti, užkąsti ar šiaip pasidairyti. Vietiniai ar aplinkinių vietovių žmonės jau gerai žino ir yra pamėgę šią vietą, dažnas rengia čia šventes, mėgsta natūralų su meile užeigos tiekiamą maistą. O kai užsuka pro šalį keliaujantis, nustemba. Tik nuo plento užeiga atrodo nedidelis namukas, tačiau viduje nemaža salė, o vidiniame kieme – erdvi nuo vėjo, lietaus ir saulės sauganti terasa. Visur tvirti mediniai stalai, suolai ir krėslai. Vėsesnę dieną viduje jaukiai šilumą skleidžia židinys, lauke vaikus vilioja batutas ir sūpynės.

Pasisvečiuoti „Sarių karčiamoje“ neseniai buvo graži proga – Gintaro Steponėno individualiai įmonei „Gintaro sodyba“, kuriai ir priklauso „Sarių karčiama“, sukako 10 metų. Šeimininkauja karčiamoje Gintaras kartu su mama Janina ir dar samdo darbuotojų. Pats Gintaras vien šia veikla neapsiriboja, vyras dar dirba vienoje saugos tarnyboje, ūkininkauja, dalyvauja politinėje ir visuomeninėje veikloje ir po truputį plečia bei augina šeimos verslą.

„Dažnai prisimenu, kai būdamas dar visai jauniklis atvažiuodavau į šokius ir kai alkanas šioje karčiamoje kviesdavau jos darbuotojas greičiau iškepti čeburekų, viena jų lemtingai tarstelėjo: „Kai turėsi savo barą, galėsi varinėti“. Matyt, jos žodžiai buvo pranašiški“, - linksmai dabar kvatojasi Gintaras.

Pasak Gintaro Steponėno, jį į verslą atvedė draugo tėvas verslininkas Vytautas Kiškėnas. Gintaras nuo vaikystės draugauja su jo sūnumi Andriumi, tad nieko keisto, kai vieną kartą p. Vytautas atėjo ir pasakė Gintarui, išnuomojau tau šašlykinę, pradėk verslą. Nors toje šašlykinėje jam veikla tuokart nenusisekė, bet Gintaras Vytautą Kiškėną laiko savo verslo krikštatėviu, iš kurio daug išmoko, gavo naudingų patarimų ir paskatinimo.

Būdamas dar visai jaunas Gintaras dvi vasaras dirbo Pailgio poilsio namuose – maitino stovyklaujančius vaikus. Kasdien iškepti po 140 porcijų blynų pusryčiams, kita tiek įvairių patiekalų pietums ir vakarienei energingam jaunuoliui nekėlė problemų. Drąsiai priėmė pasiūlymą, ir dirbti sekėsi. Tuokart nedaug trūko, kad būtų išsinuomojęs Pailgio poilsiavietę ir pradėjęs veiklą, tačiau tam tikros biurokratinės kliūtys užkirto kelią svajonei. Gal ir į gera... Vienos durys užsidaro – atsidaro langas... Atsirado „Sarių karčiama“, iš senelio paveldėta žemė, veikla su jaunimu, politika ir kita.

Ranka rankon su sūnumi dirba ir mama Janina. Kaip pati juokiasi, štai jau beveik 34 metus dirbame (suprask – tiek kiek Gintarui dabar metų). Moteris maisto ruošos subtilybes žino ir iš vadovėlių, ir iš ilgametės praktikos. Pagal išsilavinimą ji maisto ruošimo technologė, ilgametė buvusio Švenčionėlių geležinkelio stoties restorano darbuotoja. Štai ir „Sarių karčiamoje“ klientus džiugina firmine natūralia gira, savo ūkyje išaugintos avienos patiekalais, sriubomis (firminė aštri jautienos), čenakais, kepsniais, troškiniais ir, žinoma, čeburekais. Desertui visada norisi paskanauti Janinos firminio varškės pyrago, užsigerti pačių surinktų žolelių arbata su naminiu medumi. Beje, daugelis šeimos gaminamų skanėstų žinomi rajono žmonėms – Gintaras su mama dažnai dalyvauja mugėse, kermošiuose ar bendruomenių suėjimuose.

Gintaras ir Janina džiaugėsi ne tik santarve šeimoje, bet ir kad turi subūrę ir šaunų darbuotojų kolektyvą. Ketverius metus „Sarių karčiamoje“ darbuojasi Ana, sezono metu – Vanda. O tą dieną, kai lankėmės užeigoje, prie baro besisukinėjančiai Jurgitai tai buvo pirmoji darbo diena.

Daug gražių žodžių, palinkėjimų tą dieną Gintarui ir jo mamai Janinai bei visam kolektyvui išsakė ir Ignalinos kredito unijos atstovės. Ignalinos kredito unija prieš dešimt metų patikėjo entuziazmo nestokojančiu jaunuoliu ir pagelbėjo startuoti jaunam verslininkui. Ir dabar Gintaras puoselėja draugiškus ir verslo ryšius su Ignalinos kredito unija bei nė kiek nemažiau entuziastingai dalinasi ateities planais – kaip rekonstruos patalpas, kiek ir kur žemės pirks, ką statys, ką renovuos ir kur investuos.

Nė kiek nemažiau energijos Gintarui Steponėnui reikia ir žemės ūkyje. Pavasaris šuoliuoja tarsi arabų ristūnas, reikia sukti techniką į laukus, žemę dirbti, sėti. Ir ūkis jau nemažas – 11 ha paveldėti iš senelio, 35 nupirkti. Ir senelių sodyba Rusališkės kaime reikalauja dėmesio.

Nežinau, iš kur Gintaras randa laiko viskam, bet gegužiui jau planuoja ir sezono startą Sariuose įmonės dešimtmečio proga. Tuo pačiu planuoja atnaujinti įmonės logotipą, pasiūlyti svečiams pramogų ir linksmybių. Žinoma, ir ties tuo nesustos. Nespėsim mirktelėti – pralėks dar vienas dešimtmetis: vieni planai bus įgyvendinti, o nauji toliau kuriami...

Irena POŽĖLIENĖ

 
Reklaminis skydelis