Utenos ligoninės Konsultacijų poliklinikoje per metus apsilanko 140 tūkst. pacientų, trečdalis jų – iš aplinkinių savivaldybių. Ligoninėje per metus gydosi apie 10 tūkst. žmonių. Vis daugiau pacientų iš aplinkinių rajonų, taip pat ir Švenčionių, kreipiasi į Utenos ligoninę.

Ligoninė modernėja

Utenos apskrities gyventojams dėl daugelio medicininių tyrimų jau nėra būtinybės važinėti į Vilnių, kaip įprasta regionuose. Daug žmonių, prispaudus rimtesnei ligai, viltingai skuba į sostinės gydymo įstaigas, bet kaip dažnai nustemba ten radę tą patį gydytoją, kuris dirba ir rajone... Gydytojai pasiekė didelį mobilumą – važinėja ne tik iš Vilniaus į rajonus, bet yra ir priešinga kryptis – nemažai rajono poliklinikų gydytojų važinėja į Vilnių, taigi nieko nuostabaus patekti Vilniuje pas švenčioniškį gydytoją. Buvo likęs vienintelis argumentas ligoniams važiuoti į sostinę – geresnė diagnostinė aparatūra, bet ir jis menksta, regionuose kylant gydymo įstaigoms – lyderiams. Užsibrėžusi ambicingą tikslą – tapti Aukštaitijos regiono ligonine, Utenos ligoninė daro didelį proveržį, sparčiai atnaujindama medicininę įrangą. Vasario mėnesį ligoninės administracija pakvietė ne tik Utenos rajono, bet ir kitų Aukštaitijos regiono savivaldybių žiniasklaidos atstovus, tarp jų ir „Švenčionių krašto“, į inovatyvių diagnostikos technologijų atidarymo renginį „Greitai, kokybiškai, saugiai“. Greitai, kokybiškai, saugiai ir vis sėkmingiau diagnozuoti įvairius susirgimus padeda pastaruoju metu įsigyta nauja moderni medicinos įranga.

„Ligoninė keičiasi iš esmės. 2018 metai mūsų ligoninei buvo išskirtiniai – atėjo ES, VIP ir savivaldybės investicijos, – džiaugėsi ligoninės direktorius gydytojas Dalius Drunga. – Prisimenu, kai studijavome mediciną, mokėmės pirmiausia girdėti ir apčiuopti. Ligoninės įsigyta moderni medicininė įranga dabar leidžia nepalyginamai patikimiau ir greičiau diagnozuoti ligas.“

Utenos ligoninės medikai žurnalistams pademonstravo neseniai įsigytą naują įrangą ir inovatyvias diagnostikos technologijas. Gydymo įstaiga neseniai įsigijo skaitmeninį rentgeno aparatą, modernią ultragarso sistemą kaklo kraujagyslėms tirti, ultragarsinę transkranijinės doplerografijos sistemą galvos smegenų kraujagyslėms tirti bei ultragarsinį įrenginį širdies ligomis sergantiems pacientams tirti. Išvardintai įrangai išleista daugiau nei pusė milijono eurų – 627 389,00. Diagnostikai skirta medicininė įranga įsigyta pasinaudojant Europos Sąjungos fondų, taip pat valstybės bei savivaldybės biudžeto lėšomis. Iš viso panaudota 627 389,00 eurų. Tai jau ne pirmas toks stambus modernios įrangos pirkinys. Kiek anksčiau ligoninė įsigijo mamografą (krūtų tyrimams). Magnetinio rezonanso tyrimus atlieka į ligoninę pritraukta privati firma.

Ankstyva ir tiksli diagnostika

Nauja medicininė įranga Utenos ligoninėje palyginus su ankstesne daug metų naudota, kokybiškiau perteikia tiriamos srities vaizdą, leidžia stebėti organizme vykstančius pokyčius, jų eigą, leidžia įvertinti ne tik vaizdą, bet ir, pavyzdžiui, darinio minkštumą ar kietumą ir pan. Įranga leidžia išmatuoti, kokiu greičiu teka kraujas, ar nėra grįžtamojo tekėjimo dėl užsikimšusios kraujagyslės, kiek embolų plaukioja kraujyje ir pagal šiuos rodiklius įvertinti insulto riziką, taip pat prieširdžių virpėjimo koregavimo lygį. Ultragarsas pagal Doplerio efektą leidžia ištirti kraujotakos greitį, kraujagyslių struktūrą, kaklo srityje išklausomų ūžesių kilmę. Be aparatūros – tik su stetofondeskopu – tokius ūžesius užfiksuodavo tik tuomet, kai kraujagyslės susiaurėjimas būdavo virš 70 proc.

Į kelionę – su pagalvėle

Gydytojai pabrėžė, kad kraujotakos sutrikimai anaiptol nėra senyvo amžiaus žmonių bėda. Dėl nežinojimo ir dažnų kelionių jauni žmonės gali labai sau pakenkti. Pavyzdžiui, kelių valandų kelionės metu (skrendant, važiuojant autobusu), užmigus sėdint ir nepatogiai nusvirus galvai į šoną, užspaudžiama kaklo arterija, ji persilenkia ir kraujas ima tekėti dviguba srove: pagrindine linkme ir tarp kraujagyslės sluoksnių. Tai pavojingai pažeidžia kraujagysles, tad mėgstantiems pasnausti kelionėse reikėtų vežiotis pagalvėles.

„Čia ir dabar“ metodas

Atliekami tyrimai naująja įranga nėra invaziniai, todėl nekyla rizika kilti komplikacijoms.

Tiesa, gydytojai, demonstruodami naująją įrangą ir pasakodami apie jos teikiamas  platesnes tyrimų galimybes, neslėpė, kad dar prireiks laiko, kad galėtų pilnai išnaudoti visas modernios įrangos teikiamas galimybes. Pasak gydytojų, įgūdžiai ateina dirbant, gilinant žinias mokymuose. Tokios medicinos įrangos savybės, kaip didelė skiriamoji geba, aukštos vaizdo kokybės perteikimas, jau savaime gerina diagnostikos kokybę. Be to, naujausios technologijos, vaizdų perdavimo ir nuotolinių konsultacijų „čia ir dabar“ įdiegimas leidžia tuoj pat – atliekant tyrimą – prireikus pasitelkti į pagalbą aukščiausio lygio sostinės gydymo įstaigų kolegas, kurie gali dalyvauti tiriant ligonį nuotoliniu būdu, konsultuoti.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ