Mes turime 299 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1340
mod_vvisit_counterŠią savaitę:26470
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:73796
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

Ką šneka bitutės

2019 m. vasario 13 d., trečiadienis Nr.12 (1832)

Vis žiema ir žiema…

Už lango pusnys, jei ir toliau taip, jos greitai pasiglemš tvoras ir paslėps avilius. Sniegas kėsinosi į šulinį, takus ir sodybos vartelius.

Ko laukti iš žiemos, kai net varveklių dar nėra? Kada bus gauta žinia apie pirmą jos silpnumo akimirką?

Eisiu bitelių paklausyti, - sako jis ir susiruošęs kišenėn subruka guminę žarnelę, kaip pats juokais vadina – „bičių telefoną“.

Ji žiūri pro langą, kaip jis brenda per gilų sniegą. Kaip nukasa sniegą nuo avilio priešakio, o po to, parklupęs lyg išpažinties, nurimsta - klausosi. Stojasi, eina prie kito avilio, prie kito...

„Ar ne per ilgai jis ten? – susirūpinusi į sniege klupinėjantį savo bitininkėlį žiūri ji. – Dar užpustys...“ O jis lyg išgirdęs atsigręžia į langus ir pamoja rankomis: gerai, viskas gerai! Bitutės šneka, kad jų namuose niek netrūksta. Mūsų namuose – taip pat.

Selemonas PALTANAVIČIUS