Kartais taip ir atrodo: sniegenas pamatome jau po naujųjų, kai žiema būna gerokai pabodusi. Tada sakome, kad jos atskrido iš šiaurės. O kiti dar paaiškina – išniro iš sniego debesies, nusileido, todėl ir vadinamos sniegenomis.

Jų vardas tikrai iš žiemos. Tačiau mūsų protėvius, taip pavadinusius papurusį viduržiemio paukštį, turėjo sužavėti graži spalva ir netikėta susitikimo su juo akimirka. Todėl jis tapo neregėtas, nematytas, iš žiemos...

O sniegenos yra mūsų paukščiai, jos peri čia pat, miškuose, čiulba, pulkeliais su vaikais skraido. Tada, vasarą, yra daug ir už jas dailesnių paukščių. Tačiau joms liko žiema ir sniegas. Prie viso to dar teko ir sniegenos vardas – kad būtų dar gražiau.

Selemonas PALTANAVIČIUS