Visos zylutės - kepurėtos. Vienų kepurėlės juodos, kitų pilkos, dar - su kuoduku.

- Tačiau kam jums, zylės, tos kepurės? Tai mes, žmonės, norime jų visokių - su snapeliu, saga viršuje ar net plunksna. O paukščiui kam ji - nei užsidėsi, nei nusiimsi...

- Nieko tu nesupranti!.. - Zyliukė pažiūri į mane ir toliau sau kapsi iš lesyklos atsineštą saulėgrąžos sėklą.

- Nuo lietaus? Sniego? Gal nuo karščio?

- Na jau... tie žmonės! - Ji sniegan paberia saulėgrąžos lukštus. - Ar nematai, kad kepurė slepia mūsų akis, nes nereikia, kad jas kas nors matytų ir pastebėtų. Supratai?

Supratau. Tik kaip apie tai pats anksčiau nepagalvojau?

Selemonas PALTANAVIČIUS