Gruodžio 21 dieną Žemės ūkio rūmų surengtame susitikime Adutiškyje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys su didele ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistų komanda. Be naujienų, kurių laukė ūkininkai, ministras pabrėžė ir ministerijos pastangas vis labiau supaprastinti paramos gavimo tvarką, taisykles, reikalavimus. Pavyzdžiui, Maisto kokybės ir veterinarijos tarnybos atstovas pasigyrė, kad patikrinimų sumažėjo 39 proc.

Perbraižomas nederlingų žemių žemėlapis

Kadangi susitikimas vyko Adutiškyje ir jame dalyvavo daugiausia šio krašto ūkininkai, pirmuoju ir svarbiausiu klausimu tapo nederlingų žemių žemėlapio perbraižymas. Pamenu, prieš keletą metų, tuometinė ŽŪM ministrė Virginija Baltraitienė sakė, kad Lietuva temps šio žemėlapio patvirtinimą iki paskutinės galimos ribos. Gal tą ribą nukėlė, bet jau tada terminas artėjo prie pabaigos, o derybos su Briuseliu šiuo klausimu, pasirodo, tebevyksta. Su žemdirbiais valdžiai gerokai sunkiau, negu su mokytojais, gal kad jų gerokai daugiau.

Mažai kas beprisimena, kad Kazimieros Prunskienės dėka visas mūsų rajonas buvo laikomas nederlingomis žemėmis ir gavo ženkliai didesnes išmokas negu daugelis kitų. Į naujai perbraižomą nederlingų žemių žemėlapį Adutiškio ir Svirkų žemės dėl aukšto našumo balo nepatenka. Šio krašto žemdirbiams tai jau ne naujiena, bet vis dar kažko tikimasi. Juolab, ministras žada nepasiduoti sunkiose derybose su Briuseliu. Jis tikisi bent dalį Lietuvos teritorijų, kurių našumo balas šiek tiek aukštesni negu nustatyta riba, išsaugoti tarp nenašių, bet štai adutiškiečiams nelabai ką galėjo pažadėti – labai jau aukštas balas.

Ūkininkai nesutinka

Ūkininkai nesutinka su tokiu įvertinimu dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, pasak jų, iki šiol vadovaujamasi tarybinių laikų tyrimais. Jeigu toks aukštas žemės balas, kodėl tada jie niekad neprikulia tiek, kiek, pavyzdžiui, Joniškio ūkininkai, kur įvardijamas net gi žemesnis žemės našumo balas? Specialistai paaiškino, kad iš esmės žemės sudėtis kinta labai lėtai ir nežymiai, o tyrimai kainuoja labai brangiai, todėl nauji neatliekami. Nebent savivaldybės imtųsi juos finansuoti, patarė specialistai.

Žemė ilgisi kalkių...

Dėl paradokso, kai žemesnio našumo žemėje gaunami didesni derliai, bandė kolegoms žemdirbiams atsakyti Nederlingų žemių asociacijos vadovas, ir pats ūkininkas, Juozas Baublys. Jis paklausė: „Pakelkite rankas, kas pastaruoju metu kalkino savo žemę“. Pilnoje salėje nepakilo nė viena ranka. Matyt, žemė kalkių nematė nuo tarybinių laikų? J.Baublys paaiškino, kad užrūgštėjusioje žemėje augalai nepasisavina trąšų. Pasak jo, šio krašto laimė, kad čia nėra šlynmolio, kaip Žemaitijoje. Tokioje dirvoje jeigu augalai ir kažkiek užauga, jie nuodingi net gyvuliams. Ūkininkai skundėsi, kad kalkinimo niekas nefinansuoja... Pasirodo, ne visai taip. Kalkės ir kalkinimo darbai iš dalies kompensuojami. Be to, Vyriausybė užsibrėžė tikslą per 10 metų atnaujinti visą melioracijos sistemą. Matyt, ten pateks ir kalkinimas. Melioracijai jau šiais metais skirta per 17 mln. eurų, keleriems ateinantiems metams dar daugiau.

Reikalavimai mažėja

Visos kitos žinios – vien džiaugsmas ūkininkams. Visi reikalavimai akyse tirpsta – mažėja suvaržymų, ataskaitų, kontrolės, ypač ekologiškai ūkininkaujantiems. Jeigu anksčiau už vieną mėginį sankcijos buvo taikomos visam ūkiui, tai dabar tik konkrečiam laukui, ir tai galima pasiteisinti, kad, pavyzdžiui, kaimynas netyčia užteršė lauką chemikalais pro šalį važiuodamas arba vėjas atnešė, arba kombaino bunkeryje buvo kaimyno neekologiškų grūdų likutis... Žodžiu, taisyklės paprastinamos, ūkininku labiau pasitikima.

Solidžios išmokos

Nacionalinė mokėjimo agentūra informavo, kad iki metų pabaigos ūkininkams bus išmokėjusi daugiau kaip 470 mln. eurų paramos už šiais metais deklaruotus plotus, taip pat išmokėta ir valstybės parama nukentėjusiems dėl liūčių. Ministras priminė, kad šiemet kaip niekad sparčiai mokėti tiesioginių išmokų avansai, taip pat pirmą kartą mokėti avansai pagal KPP priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose yra esama gamtinių ir kitokių specifinių kliūčių“. Iki metų pabaigos ūkininkaujantys nederlingose žemėse bus gavę per 42,6 mln. Eur, ekologinių ūkių valdytojai – 9,7 mln. Eur, dalyvaujantys priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklose – 3,6 mln. Eur, o ūkininkaujantys NATURA 2000 teritorijose pareiškėjai – daugiau kaip 2,5 mln. Eur paramos.

Ypač daug paraiškų sulaukta pradėjus vykdyti naują priemonę „Verslo pradžia kaime“. Pagal šią priemonę gavus paramą yra vienintelė sąlyga – išlaikyti darbo vietą visą trejų metų laikotarpį (gali būti tik sukurta ir viena darbo vieta – sau). Daugiau praktiškai nėra jokių reikalavimų, atsiskaitymų apie paramos panaudojimą.

Kitąmet

Nuo 2019 m. sausio 1-osios padidinama Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusios su ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensavimu, teikiamos paramos dalis ir sumažinamas draudimo nuostolio slenkstis.

Balandžio mėnesį ūkininkai bus kviečiami teikti paraiškas žemės ūkio technikai įsigyti. Vietos veiklos grupei po 2018 m. liepos 1 dienos pateiktos paraiškos bus administruojamos ne Nacionalinės mokėjimo agentūros, o pačios VVG. Taip siekiama pagreitinti paraiškų vertinimo laiką ir paramos gavimą.

Švenčių proga - apdovanojimai

Atsakęs į ūkininkų klausimus, žemės ūkio ministras pasveikino visus švenčių proga ir įteikė padėkas už aukštus pasiekimus ūkininkaujant Česlavui Urbeliui, Jonui Krickui, Petrui Pošiūnui ir Mindaugui Pauliukevičiui. Vienintelis Žemės ūkio rūmų apdovanojimas įteiktas Giedriui Čiučiurkai.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ