Mes turime 346 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1607
mod_vvisit_counterŠią savaitę:17808
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:93838
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Ne tik Kalėdų laukimas...

2018 m. gruodžio 19 d., trečiadienis Nr.94 (1818)

Advento laikas pamažėle traukiasi užleisdamas vietą Kalėdų šventei. Tačiau reiktų prisiminti, kad advento prasmė nėra tik Kalėdų laukimas.

Bažnyčioje pirmiausiai tai laikas, kuriuo pradedami nauji liturginiai metai. Jie pradedami su didžiule viltimi ir laukimu. Ko mes laukiame? Kame yra viltis? Kad tai suprastume, reikia pažiūrėti, kas yra tas adventas?

Adventą sudaro dvi dalys. Pirmoji, didesnė laiko dalis, skirta laukti antrojo Kristaus atėjimo. Jėzus pažadėjo savo mokiniams ateiti antrą kartą su galybe ir šlove. Tame bus ir pasaulio teismas, ir Dievo karalystės triumfo pradžia. Todėl Bažnyčia žadina savyje ilgesį, kad Kristus dar kartą sugrįžtų į žemę ir užbaigtų kūrinijos atnaujinimą. Tai yra tai, dėl ko gyveno ir mirė visi Kristaus mokiniai. Tai, dėl ko ryžosi eiti į kančią ir mirti kankiniai. Visa Bažnyčia yra apgaubta tuo ilgesiu, nes visa, kas vyksta Bažnyčioje, yra nukreipta į tą išsipildymą laikų pabaigoje. Nes kitaip visa būtų beprasmiška.

Jei atidžiau paskaitytumėme Šventąjį Raštą, tai jame rastumėme to ilgesio šaknis. Jau nuo Pradžios knygos, nuo pirmųjų tėvų nuopuolio gimsta tas ilgesys grįžti prie Dievo. Ir maža to, pats Dievas pažada išpildyti šį troškimą.

Šitas ilgesys yra įrašytas mūsų širdyse. Tai yra toks giluminis troškimas pilnatvės išsipildymo. Tarsi mumyse yra kažkokia skylė, kurios neįmanoma nuraminti, nutildyti, kažkuo užkišti. Ji nuolat mumyse žioji ir žadina ilgesį, alkį to, kas ją galėtų pasotinti. Žinoma, dažnai ją bandoma užkimšti, užpilti, pabėgti, ignoruoti, bet tai tik laikini dalykai, kurie dažnai atsisuka prieš mus pačius. Tai yra ta vieta, kurią mumyse gali užpildyti tik Dievas. Tai yra Tas, kuris pranoksta mus savo būtimi, meile, grožiu, gėriu, ramybe, pilnatve. Dievas yra atsakymas į šį mūsų troškimą. Tai ir yra pirmoji advento reikšmė.

Antroji – yra visų žinomos ir labai laukiamos Kalėdų šventės. Iš vienos pusės mes švenčiame kūdikėlio Jėzaus gimimą – Dievo Sūnaus gimtadienį, bet iš kitos pusės neverta pamiršti apie tą pirmąją advento dalį. Tą pilnatvės ilgesį, tą nuolatinį laimės ieškojimą. Jo Sūnaus gimimas yra Dievo atsakas į šiuos mūsų troškimus. Dievas mums dovanoja savo Sūnų. Kad Jis nuolat būtų su mumis.

Todėl Dievą galiu atrasti tada, kai turiu savo širdyje tą ilgesį. Jei esu viskuo persisotinęs, pilnas visko, tai maža tikimybė, kad Jėzus man bus reikalingas. Nes juk ir pats Šventas Raštas sako, kad jis atėjo dėl vargšų, apleistų, vienišų, nusidėjėlių ir niekam nereikalingų.

Linkiu artėjančių švenčių proga rasti laiko ir užeiti į savo širdį. Atrasti joje tą troškimą. Atrasti ilgesį. Neskubėkime jo užčiaupti ar užkišti bet kuo. Šis ilgesys yra Dievo artumo ženklas, Jo dovana. Tai vartai, kurie veda į Betliejų.

Kun. Deimantas BRAZIULIS

 
Reklaminis skydelis