Mes turime 303 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2966
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13153
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:89183
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Nauja Mokinio krepšelio metodika skurdina mažas mokyklas visoje Lietuvoje

2012 m. kovo 17 d., šeštadienis Nr.22 (1165)

Apie švietimo problemas kalbamės su šią sritį kuruojančia rajono mero pavaduotoja Raja KRUPENINA.

 

Kaip kito mokinių skaičius per dešimtmetį?

Rajono bendrojo ugdymo mokyklose 2001–2002 m. m. mokėsi 5016 mokinių, 2004–2005 m. m. 4854 mokiniai, 2011–2012 m. m. 3561 mokiniai. Nuo 2005 metų sumažėjo 1293 mokiniais (27%).

Bendra mokinių mažėjimo tendencija išlieka. Prognozuojama, kad iš viso 2014–2015 m. m. rajone turėtų mokytis 3127 mokiniai, t.y. 434 mokiniais (13%) mažiau negu 2011–2012 m. m.

Iš čia ir kyla visos problemos – mažėja vaikų, neišvengiamai mažėja darbo krūviai pedagogams. Natūralu, kad jie dėl to sunerimę, bet šios problemos streikais tikrai neišspręsime. Reikia abipusio dialogo, bendrų sprendimų ieškojimo.

2011 m. rajono mokyklose vienam mokytojo etatui (pedagoginei normai) vidutiniškai teko 10,4 mokinio. Lyginant duomenis pagal mokyklų tipus matyti, kad pradinėje mokykloje vienam mokytojo etatui vidutiniškai teko: miesto mokyklose - 15,3, kaimo mokyklose – 10,1 mokinio, miesto pagrindinėje mokykloje – 10,1 mokinio, kaimo pagrindinėse mokyklose – 5,7 mokinio. Gimnazijose teko po 11,4 mokinio, vidurinėse mokyklose – 8,7 mokinio vienam mokytojo etatui.

 

Mokinių mažėja, o Mokinio krepšelis traukiasi. Ko tikėtis?

2011 metais gruodžio mėn. Vyriausybė patvirtino naują Mokinio krepšelio metodiką. Pagal šią metodika numatomas finansavimo mokykloms mažinimas nuo 4% iki 25%, o ir kai kurių kaimo vidurinių mokyklų laukia uždarymas. Trūks lėšų popamokinei veiklai, sumažės galimybės organizuoti mokymo procesą. Lėšų trūkumą konstatuoja šiuo metu jau 45 respublikos savivaldybės. Tai ar čia tik Švenčionių rajono savivaldybei būdingos problemos, kaip pažymi gerb. Seimo narys Valentinas Stundys savo straipsnyje „Problemos išimtinai būdingos tik vienai Švenčionių savivaldybei“(„Žeimenos krantai“ Nr. 17, 2012 m. kovo 3 d.)? Ar reikia priminti Seimo nariui, kad būtent šios kadencijos Vyriausybė, gerbiamam V.Stundžiui esant Seimo Švietimo komiteto pirmininku, priėmė šią skaudų smūgį kaimiškų vietovių mokykloms sudavusią Mokinio krepšelio metodiką (2011 m. gruodžio 28d.), Mokyklų, vykdančiųjų formaliojo švietimo programas tinklo kūrimo, taisykles (2011 m. birželio 29 d.), pažeisdami Konstituciją „patobulino“ Švietimo įstatymą, pagaliau - nuleido savivaldybėms sumažintą biudžetą. O dar „Snoro“ banko griūtis… Kaip „nuosekliai suplanuoti savo išlaidas“ (pagal p. V.Stundį)? Gal vaikų į mokyklas neleisti ar atleisti pedagogus, gal meno mokyklas ir darželius uždaryti? Kruopščiai planavome savo biudžetą. Mes čia gyvename, čia dirba mūsų žmonės. Nesiskundžiame ir nedejuojame, nesidairome į kaimyninius rajonus – pas visus netrūksta problemų, tiesiog dirbame. Ne viename ministerijų organizuotuose susirinkimuose bandėme aiškinti, kad rajonas turi tris miestus, ir visur mes turime užtikrinti ugdymą, popamokinį lavinimą. Atstumai dideli. Panaikinus klases mokinį reiks vežti į „artimiausią“ mokyklą už 30-45 km. Ar tokiu atveju galima būtų kalbėti apie mokymosi sėkmingumą, mokinio sveikatą? O kur dar vežiojimo išlaidos? Savivaldybės biudžetą, beje, kaip ir visų šalies savivaldybių, Finansų ministerija juk sumažino.

 

Klusniai priėmėte finansinį smūgį?

Vyriausybės nutarimus privalome vykdyti. Nors mūsų savivaldybėje mokyklų tinklo optimizavimas jau praeityje, neperspektyviausios mokyklos, kur buvo likę labai mažai mokinių, jau uždarytos. Gerai organizavus mokinių pavėžėjimą problemų nekilo. Pagal Bendrojo lavinimo mokyklų 2012-2015 metų pertvarkos planą, kurį taryba patvirtino vasario 28 dieną, dar bus pokyčių, bet tai daugiau persiskirstymas, pavaldumo keitimas. Gaila, bet turbūt darbo krūvių mažėjimo taip pat neišvengsime.

Vasario 28 dieną vykusiame Švenčionių rajono tarybos posėdyje svarstėme Bendrojo lavinimo mokyklų 2012-2015 metų pertvarkos planą. Pasikartosiu, Vyriausybės nutarimus turime vykdyti. Daug diskusijų sukėlė šio klausimo svarstymas. Posėdyje pasiūliau kreiptis į švietimo ministrą, kad peržiūrėtų savo nuostatus ir leistų formuoti klases kaimo vietovės mokyklose ir esant nepakankamam (pagal „Mokyklų, vykdančiųjų formaliojo švietimo programas tinklo kūrimo, taisykles“) mokinių skaičiui. Šis pasiūlymas Taryboje buvo priimtas. Šiandien jau žinoma, kad kitų rajonų vadovai irgi kreipėsi per Lietuvos savivaldybių asociaciją į švietimo ir mokslo ministrą. Įsižiebė viltis. Rajonas turtingas žmonėmis, specialistais. Geras pedagogas neatsiranda dabar ir tuoj. Tai ilgas procesas. Dėl klerkų planų negalime perbraukti savo gyvenimo. Dirbkime kartu, laiko nepakeisi, galima pakeisti tik mąstymo kryptį. Išgyventi, neprarasti žmogiškųjų vertybių, tai mūsų pareiga - ir valdžios, ir piliečių. Ne tik kritikuokime, o kurkime, teikime pasiūlymus ir dirbkime.

 

Neformalus vaikų lavinimas taip pat turi problemų?

Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas bendrojo ugdymo mokyklose rodo, kiek dėmesio yra skiriama mokinių užimtumui ir socializacijai. Rajono mokyklose (be neformaliojo vaikų švietimo įstaigų) papildomojo ugdymo užsiėmimus lanko 72 % mokinių.

Rajono mokiniai savo poreikius gali tenkinti ir 4 neformaliojo vaikų švietimo įstaigose, kurios siūlo sporto, meno (muzikos, šokio, dainavimo) užsiėmimus. Meno mokyklas lanko 713 mokinių (21 %), Švenčionių Papildomo ugdymo centrą – 282 mokiniai (8 %).

Turime puikių specialistų, negalime lengva ranka švaistyti didžiausio turto – žmogiškųjų išteklių, tai ir sukame galvas, kaip su sumažintu biudžetu išgyventi ir išsaugoti tai, ką turime. Šios ugdymo įstaigos išlaikomos ne iš mokinio krepšelio, o iš savarankiškų funkcijų. Šiuo metu su įstaigų vadovais ieškome sprendimų, kaip kuo taupiau išgyventi.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 
Reklaminis skydelis