Mes turime 296 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:706
mod_vvisit_counterŠią savaitę:16907
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:92937
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Gruodžio danguje – Merkurijaus pasirodymas, Geminidų žybsniai ir šviesiausia metų kometa

2018 m. gruodžio 12 d., trečiadienis Nr.92 (1816)

Vidurnaktį kulminuos Šienpjoviai

Giedromis gruodžio naktimis vasariškus žvaigždynus – Lyrą, Erelį, Gulbę – keis rytiniame Paukščių tako gale iš už horizonto nyrantys įspūdingiausi žiemos žvaigždynai: Tauras, Dvyniai, Šienpjoviai (Orionas). Aukštai pietuose žvilgsnį trauks kulminuojantis Pegaso kvadratas su išraiškinga Andromedos žvaigždžių eile, nusitęsusia linkui Persėjo ir Vežėjo žvaigždynų. Tiesiai po Pegasu spingsės Pietinės žuvies ir Vandenio žvaigždės su jame rausvai spindinčiu Marsu. Beveik virš galvos žėrės įspūdingas „W“ raidės pavidalo Kasiopėjos žvaigždynas. Apie vidurnaktį virš pietų horizonto iškils ir gražiausias šiaurinio dangaus žvaigždynas – Šienpjoviai (Orionas), seniau dar vadintas Pjovėjais ir Kūlėjais. Į visas puses nuo jo, tarsi pažymėdamos didžiulio lauko ribas, žėrės išsibarsčiusios kitos ryškiausios žiemos žvaigždės: žemiau ir kairiau Didžiojo Šuns žvaigždyne – Sirijus; kairiau Mažajame Šunyje – Prokionas; kairiau ir aukščiau Dvyniuose – Kastoras, Poluksas; tiesiai viršuje, beveik zenite – Vežėjo žvaigždyno Kapela; dešiniau ir žemiau jos – rausvasis Tauro Aldebaranas.

 

Pasirodys Merkurijus

Marsas kas vakarą bus matomas vis aukščiau vakarais kulminuojančiame Vandenio žvaigždyne. Gruodžio pabaigoje jis persislinks į Žuvų žvaigždyną. Nors jo šviesis palaipsniui blės, tačiau iškildamas kas vakarą vis aukščiau ir iš kitų žvaigždžių išsiskirdamas savo rausva spalva jis trauks mūsų žvilgsnius. Gruodžio 14-15 dienomis kiek žemiau Marso praslinks pilnėjantis pusmėnulis.

Venera-Aušrinė kas rytą spindės vis aukščiau virš pietryčių horizonto ir švytės vis šviesiau Mergelės žvaigždyne. Šį mėnesį jos šviesis išaugs iki –4,6 ryškio ir tik prieš pat Kalėdas pradės po truputi mažėti. Gruodžio viduryje Aušrinė iš Mergelės pereis į Svarstyklių žvaigždyną.

Merkurijus gruodžio viduryje atsitolins nuo Saulės tiek, kad prieš auštant jį bus galima pamatyti neaukštai virš pietryčių horizonto. Gruodžio 15 d. jis tekės 2 val. prieš Saulę ir spindės kaip –0,4 ryškio žvaigždė. Tad jei bus giedri orai šių metų gruodžio vidurys bus gana palankus metas šios retai matomos planetos stebėjimams.

Saturną tik pirmomis gruodžio dienomis dar galima buvo įžiūrėti vakaro žarose besileidžiančiame Šaulio žvaigždyne. Dabar jis slypi Saulės spinduliuose ir yra nematomas.

Jupiteris antroje gruodžio pusėje pasirodys rytais Gyvatnešio žvaigždyne, tačiau dar gana žemai.

 

Dvyniai pažers meteorų

Gruodžio 7-17 d. reikšis vienas įspūdingiausių meteorų srautų – Geminidai. Tikimasi, kad būtent šis meteorų srautas šiemet pažers daugiausiai „krentančių žvaigždžių“.

Daugiausia meteorų Geminidai turėtų pažerti naktį iš gruodžio 13-tos į 14-tą. Daugiausia tikimasi sušvintant iki 120 meteorų per valandą. Jaunas Mėnulis sudarys palankias sąlygas stebėti meteorų srautą visą naktį, tačiau gausiausio meteorų reginio, kaip visada, reikia tikėtis antroje nakties pusėje, paryčiais, kada Žemė sukdamasi apie savo ašį mus atgręžia skriejimo apie Saulę kryptimi.

 

Pasirodys šviesiausia 2018-ųjų kometa

Gražia prieškalėdine dovana taps link Žemės artėjanti 46P/Virtaneno kometa. Tikimasi, kad jai priartėjus prie Saulės, jos šviesis išaugs iki 3-4 ryškio, o tai reiškia, kad ji taps šviesiausia šių metų kometa. Jei pasiekusi tokį ryškį ji būtu dar ir taškinis šviesos šaltinis, kaip žvaigždės, mes ją lengvai įžiūrėtumėm plika akimi. Tačiau kometos atrodo kaip išplaukę debesėliai, tad ir įžvelgti tarp žvaigždžių plika akimi jas nelengva. 46/P/Virtaneno kometos šviesa bus pasklidusi maždaug Mėnulio disko plote, tad stebėti ją geriau pasitelkus žiūroną. Arčiausiai Saulės 46P kometa bus gruodžio 12 d., o gruodžio 16 d. atsidūrusi arčiausiai Žemės (už 12 milijonų km.) pasieks didžiausią šviesį ir taps 10-ta arčiausiai Žemės praskriejusia kometa per visą rašytinę kometų stebėjimo istoriją. Tuomet jos ieškoti reiks tarp Tauro žvaigždžių spiečių – Hiadų ir Plejadų (Sietyno), kiek žemiau Sietyno. Deja, kometai būdingos uodegos šį kartą nematysime, nes ją užstos kometos galva.

 

Prasidės astronominė žiema

Gruodžio 22 d. 0 val. 22 min. Saulė praeis per žiemos saulėgrįžos tašką ir įriedės į Ožiaragio ženklą. Prasidės astronominė žiema. Po keleto dienų pirmajai vakaro žvaigždei sužibus jau sėsime prie Kūčių stalo. Ryškiausiomis Kūčių vakaro žvaigždėmis bus: Arktūras – aukštai rytuose, Marsas – neaukštai pietuose, Vega – aukštokai vakaruose.

Jonas VAIŠKŪNAS

 
Reklaminis skydelis