Mes turime 311 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3475
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13662
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:89692
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Gyvenimas gražus, tik reikia to norėti

2018 m. spalio 27 d., šeštadienis Nr.80 (1804)

Neseniai 80-metį atšventusi ilgametė SODROS Švenčionių skyriaus vadovė, „Bočių“ bendrijos Švenčionių skyriaus pirmininkė Janina KULDA trykšta jaunatviška energija, turi labai daug veiklos ir pataria vyresnio amžiaus žmonėms bendrauti, judėti, džiaugtis gyvenimu

 

Pensija – laisvė!

Nors neteko girdėti, kad kas džiaugtųsi visu dešimtmečiu nutolintu pensiniu amžiumi, (nuo 55 metų tarybiniais laikais iki 65-erių), bet ir išėjimas iš darbo į pensiją daugelį gąsdina. Janina Kulda sako, kad jai labai pasisekė – pensiją gavo būdama 55-erių. Tiesa, išeiti iš darbo neskubėjo, dar keletą metų padirbėjo. Tai buvo puiki galimybė pasitaupyti – juk gavo ir algą, ir pensiją.

Ponia Janina pripažįsta, kad realiai išėjus į pensiją pirmos savaitės, gal net mėnesiai, tikrai būna kitokie – nereikia anksti keltis, niekur skubėti, pasikeičia visa įprasta tvarka. Gali veikti, ką tik nori: neskubėdama išgerti rytinį puodelį kavos, paskaityti naujienas, išeiti į kiemą tiesiog pasigrožėti ryto gaiva ar nudirbti kokį darbelį. Yra laiko viskam. Ateina suvokimas, kad esi laisvas ir gali veikti ką tik nori. Žinoma, viskas priklauso nuo požiūrio, o jį reikia kurti gerą. Nereikia eiti į darbą, betgi kiek darbų galima rasti buityje, kuriems anksčiau trūko laiko. Nereikia bijoti laisvės, tik nereikia užsisėdėti. Jeigu užsisėdi ir nenori niekur eiti, nieko veikti – viskas, tuoj nuo nejudėjimo pradeda ką nors skaudėti, apima nuobodulys, liūdesys. Reikia judėti! Reikia judinti ir kūną, ir smegenis. „Mes su vyru taip ir darome. Ir įvykiais pasidomime, ir padiskutuojame, ir dviratį miname – specialiai nusipirkome, kad judėtume bet kokiu oru, - juokiasi ponia Janina ir rodo į kambaryje stovintį treniruoklį ir čia pat pademonstruoja energingai jį mindama. - Vyras tai ir į miestą išvažiuoja dviračiu, o aš tai tik šituo“.

 

Keliasi anksčiau už bites

Aktyviai gyvenanti ponia Janina sako, kad papildomų pasivaikščiojimų jai neprireikia. Vasarą išpuoselėtame kieme ir darže darbų per akis. Kas savaitę pjauna žolę, tomis dienomis tenka keltis ankstų rytą, kol bitės neskraido – gale daržo turi porą avilių. Daržas nuolat reikalauja dėmesio. Šaltuoju metų laiku kitas judėjimas – šokių ansamblio repeticijos. Po jų – kaip po geros treniruotės, jauti visus raumenis, bet tai malonus nuovargis. Kaip ir visa kita Janinos veikla, reikalaujanti daug laiko ir pastangų, bet labai maloni ir prasminga. Tai - „Bočių“ bendrija, šokių ansamblio „Trepsis“ repeticijos, Trečiojo amžiaus universitetas.

 

Studentai

Janina džiaugiasi, kad labai daug vyresnio amžiaus žmonėms duoda prieš keletą metų įkurtas Trečiojo amžiaus universitetas. Pasirinkto fakulteto užsiėmimai vyksta du kartus per mėnesį, bet galima lankytis ir kitų fakultetų paskaitose, nors ir kas savaitę. Labai turiningos paskaitos, daug įdomių išvykų. Janina lanko politologijos ir krašto istorijos fakultetą. Štai ir kitą mėnesį jau suplanuoti trys užsiėmimai, du iš jų – išvykoje, Adutiškyje ir Pabradėje. Kartu tai ir proga žmonėms bendrauti. Kai rajone stebimas žmonių mažėjimas, Trečiojo amžiaus universitete atvirkščiai – dalyvių gausėja. Pirmaisiais metais, sako, į paskaitą ateidavo 10-15 žmonių, o dabar susirenka pilna salytė. Išvykoms tenka samdyti didelį autobusą.

Ponios Janinos pasakojimas apie savo šiokiadienius ir veiklas – tarsi pasufleravimas tiems, kas įgauna laisvę – išeina į pensiją. Švenčionyse yra ką veikti vyresnio amžiaus žmonėms. Nenorintys šokti arba siekti mokslų Trečiojo amžiaus universitete gali lankytis dienos centre, kur vėlgi daug įvairių veiklų ir bendraminčių, bendraamžių ratas, dovanojantis didelę vertybę – bendravimą su kitais žmonėmis, kad neliktų vietos vienatvei.

Pasak ponios Janinos, vyresnio amžiaus žmonėms net smagiau negu jaunimui. Ji labai apgailestauja, kad jaunimui (ne mokykliniams, o šiek tiek vyresniems) nėra kur eiti, išskyrus miesto parką. O juk žmonėms – ir vyresniems, ir jauniems – reikia ir pramogų ir švenčių. Štai Janina savo jubiliejų šventė „Varnelėje“ su geriausiais draugais – žmonės atėjo pasipuošę, su gera nuotaika, pasilinksmino, padainavo. Šito labai reikia gyvenime.

 

Prisiminimai teikia malonumą

Į klausimą, ar mėgsta prisiminimus, ponia Janina nedvejodama sako „taip“. Ypač vakarais, kai grįžta po repeticijų pavargusi ir negali iš karto užmigti, būna iki vidurnakčio ir ilgiau pavarto albumus, prisimena išvykas su bendraminčiais, mintimis nuklysta į jaunystę.

 

Nepaklusni...

Ponia Janina, anuomet jauna panelė, kilusi iš Molėtų, 1967 metais atvyko į Švenčionis po partinės mokyklos. Galėjo rinktis iš daugelio rajonų, bet paėmė paskyrimą į Švenčionis, arčiau tėviškės. Partijos komitete užsibuvo mažiau kaip pusmetį – buvo išrinkta komjaunimo komiteto pirmąja sekretore, bet po sūnaus gimimo į partinę sferą negrįžo, dirbo vykdomajame komitete. Su partijos komitetu santykiai buvo įtempti, nes nepakluso reikalavimams, kuriuos laikė nepagrįstais. Pavyzdžiui, ir dabar Janina Kulda prisimena, kaip rengė talkos planą, kurį turėjo patvirtinti partijos komitetas. Ji numatė grupę vyrų siųsti tvarkyti kapinių, kurios buvo gerokai užžėlusios. Partijos komitetas atsisakė tvirtinti planą ir liepė išbraukti kapinių tvarkymą. Janina surado išeitį: iš plano išbraukė, o dalį talkininkų išsiuntė tvarkyti kapinių be plano. Netrukus po to teko lankytis laidotuvėse, kur buvo ir ponų iš PK. Ji klausėsi, kaip vienas jų stebėjosi: „Kaip prašviesėjo kapinės!“, ir širdyje juokėsi. Nuo to laiko buvo pradėta tvarkyti kapines. Pasirodo, komunalinių įmonių kombinate buvo paskirtas kapinių prižiūrėtojas, bet nieko nedirbo...

Dirbdama Socialinės rūpybos skyriuje ponia Janina taip pat ne kartą užsitraukė partijos komiteto nemalonę, laikydamasi savo principų. Nors, sako, su žmogumi susidoroti buvo lengva, bet pareigų neprarado, ir štai kodėl. Kai PK ją skųsdavo vykdomojo komiteto pirmininkui, jis pritariamai linksėdavo ir žadėdavo „pasikalbėti“, o po to ne kartą jai sakydavo; „Na, tu ir šaunuolė!“

Vis dėlto partijos komitetas rado būdą, kaip nubausti nepaklusnią valdininkę – per šventes nekvietė Janinos Kuldos į prezidiumą.

 

Socialinė rūpyba

Daugiausia laiko J.Kulda dirbo socialinės rūpybos srityje, o skundų ir čia netrūko. Tuometinė socialinė rūpyba daugiausia užsiėmė pensijų klausimu. Dabar žmonės neturi kam skųstis, o anksčiau kai tik kas nepatinka, skųsdavosi partijos komiteto arba vykdomojo komiteto vadovams. Pagal tokius skundus kartais kliūdavo nuo vadovybės ir nepelnytai. Pavyzdžiui, jau dirbdama socialinėje rūpyboje, J.Kulda sako susilaukusi ne kartą skundų dėl pensinio stažo nustatymo. Sudaryta komisija svarstė prašymus ir nustatinėjo stažą, remdamasi liudininkų parodymais. Dažniausiai viskas vyko sklandžiai. Tuo metu daug moterų niekur nedirbo, bet buvo užskaitoma ir, pavyzdžiui, tarnavimas ar vaikų auginimas – buvo nustatyti kriterijai. Pasitaikydavo akivaizdžių gudravimų, kaip antai prašymai (tokių ypač daug buvo Labanoro pusėje) užskaityti partizanų ryšininko veiklą, nors žmogui tuo metu buvo 3-4 metai. Vėl sekė skundai PK, o iš ten – nemalonė už nepaklusnumą, nes ten niekas labai nesigilino – skundžiasi, reiškia tu kaltas...

 

Prisidėjo prie SODROS kūrimo

Kai socialinės rūpybos sistema buvo reformuojama, J.Kulda dalyvavo naujos sistemos kūrime ir buvo pirmoji Švenčionių skyriaus vadovė. Pavyko susitarti su vadovybe, ir iš KIK buvo nupirktas dabartinis SODROS pastatas, suremontuotas ir įrengtas. Tada jis buvo pilnas darbuotojų, dabar – pustuštis. Tikriausiai ne todėl, kad įstaigai sumažėjo funkcijų – jas tiesiog perėmė didžiųjų miestų skyriai.

 

Į saviveiklą atvedė estafetė

Ponia Janina nuo seno garsėja kaip puiki šokėja. Buvau tik pradėjusi dirbti, kai iš vyresnių kolegų išgirdau susižavėjimo šūksnius: „Kaip Janina šoka, kaip šoka!“

Pasirodo, į saviveiklą ją atvedė pačios idėja. 1983 metais jai drauge su Vytautu Mačioniu gimė idėja įtraukti į aktyvią veiklą vyresnio amžiaus žmones. Taip buvo sugalvota koncertinė „Estafetė“, kuri buvo perduodama iš vienos apylinkės į kitą. Viskas prasidėjo nuo Švenčionių – reikėjo paruošti programą, nuėjo šokti ir pati. Koks kilo sujudimas! Apylinkės pradėjo ruošti programas, buvo pagyvenusių žmonių tarybos, kurios tuo rūpinosi, koordinavo veiksmus. Šokių ansamblis, kurį galima laikyti „Trepsio“ ištakomis, dalyvavo rajono dainų šventėje, pasiskolinęs šokiams rūbus iš vaistažolių fabriko. Gal mažai kas žino, kad tuometiniai įmonių darbo kolektyvai turėjo savo ansamblius.

Jau ketvirtą dešimtmetį Janina Kulda yra šokių ansamblio dalyvė. Jai tai – ir sportas, ir dvasinis pasitenkinimas. Abu kartu – tarsi jaunystės eleksyras – padeda išlaikyti gerą formą ir džiaugtis gyvenimu.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 
Reklaminis skydelis