Lietuvoje yra apie 3 mln. ha ariamos žemės. Maždaug penktąją dalį šio ploto yra apėmusi stipri erozija. Tai reiškia, kad tuose žemės plotuose negali augti augalai, maitintis paukščiai ir gyvūnai. Taip prarandame ne tik žemės plotus, kuriuose galėtume užsiauginti maisto, bet ir naikiname natūralią augmeniją bei gyvūniją.

Suprantant padėties sudėtingumą ir siekiant pažaboti neigiamus procesus skatinančią žmogaus veiklą, Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemonė „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ šiais metais buvo papildyta dviem naujomis veiklomis – „Ražienų laukai per žiemą“ ir „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“. Jų tikslas – atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu susijusias ekosistemas. Pareiškėjų aktyvumas leidžia tikėtis, jog teigiamus pokyčius pastebėsime jau greitai.

Rinkosi geriau pažįstamą veiklą

Minėtosios veiklos į priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“buvo įtrauktos Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) iniciatyva, kuriai turėjo pritarti Europos Komisija (EK). EK ŽŪM pasiūlymams pritarė, tad paraiškas veiklos sritims „Ražienų laukai per žiemą“ ir „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ ūkininkai galėjo teikti jau šiemet.

Didesnio žemdirbių dėmesio sulaukė dar iš praėjusio KPP programinio laikotarpio jiems jau pažįstama veiklos sritis „Ražienų laukai per žiemą“, kuriai paraiškas pateikė 2249 ūkininkai. O visiškai nauja priemonės veiklos sritis „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ sudomino 383 pareiškėjus.

Ražienos per žiemą būtinos bioįvairovei išsaugoti

Abi minėtosios veiklos yra itin svarbios mažinant neigiamą žemės ūkio veiklos įtaką aplinkai. Pavyzdžiui, ūkininkai, prisiimdami įsipareigojimus pagal veiklos sritį „Ražienų laukai per žiemą“, sutinka, kad penkerius metus nupjovę javus neapars laukų iki kitų metų kovo 1 d. Jie taip pat įsipareigoja, kad kol apars ražienas, numatytame plote nenaudos augalų apsaugos produktų, organinių ir mineralinių trąšų, srutų po derliaus nuėmimo, nekalkins ir neskus ražienų, taip pat nuėmę derlių sutvarkys šiaudus, suriš juos į ryšulius (ritinius) ir išveš iš lauko arba susmulkins ir paskleis juos dirvos paviršiuje.

 Šie ūkininkų veiksmai būtini saugant bioįvairovę intensyviai dirbamuose žemės plotuose ir stabdant dirvų eroziją. Be to, ražienose likę grūdai ir piktžolių sėklos yra svarbus maisto šaltinis žiemojantiems paukščiams, taip pat padeda peržiemoti pilkiesiems kiškiams, kurapkoms.

Tarpiniai augalai turtina dirvą

Visai nauja pareiškėjams pasiūlyta veikla „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ svarbi siekiant sumažinti piktžolių, pagausinti maisto medžiagų dirvožemyje, pagerinti dirvos struktūrą, padidinti aeraciją, sulaikyti dirvoje drėgmę ir, be abejo, prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo. Tad nuėmus pagrindinį derlių, tarpinius pasėlius ūkininkams rekomenduojama pasėti per savaitę, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d.

Pagal šią veiklą tarpinius pasėlius ant dirvos paviršiaus numatoma išlaikyti iki kovo 1 d., įterpti tarpinius augalus į dirvą prieš pagrindinės kultūros sėją, neganyti gyvulių pagal veiklą deklaruotuose plotuose, neruošti pašaro ir nešienauti, nenaudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių trąšų ir srutų tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu pagal šią veiklą deklaruotuose plotuose.

Nauda ūkininkams

„Ražienų laukai per žiemą“ ir „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“veiklos ne tik stabdo klimato kaitą, bet ir suteikia apčiuopiamą naudą jas įgyvendinantiems ūkininkams. Papildę dirvą organiniais junginiais, laikydami ražienas ir nenualinę laukų, sėdami tarpinius augalus, jie už tai dar gauna ir piniginių išmokų. Pavyzdžiui, už kiekviename hektare paliktas ražienas per žiemą ūkininkai gauna 99 Eur išmoką.

 Tiesa, veiklą vykdyti privalu ne didesniame kaip 30 proc. ražienų laukams tinkamų augalų rūšių plote. Didžiausias neapartas ražienų plotas, už kurį skiriama parama dalyvaujant veikloje, – ne didesnis kaip 30 ha. Tačiau pareiškėjams, kurie tiesioginėms išmokoms gauti deklaruoja iki 10 ha žemės ūkio naudmenų, ražienų plotas, už kurį skiriama parama, nėra ribojamas. Už vieną hektarą lauko, kuriame vykdoma veikla „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, mokama 134 Eur.