Iškils ryškiausi žiemos žvaigždynai

Tolstant vasarai ir vėstant orams naktinis dangaus skliautas vis labiau pildysis ryškiomis žiemiškomis žvaigždėmis. Ryškiausias vasaros „dangaus ženklas“ – Didysis vasaros trikampis (Vega, Altairas, Denebas) vakarais jau svirs link vakarų horizonto linijos. Žemai šiaurėje riedės Didieji Grįžulo ratai. Abipus jų išsiskirs ryškiai švytinti šviesiausia Jaučiaganio žvaigždyno žvaigždė – Arktūras ir Vežėjo – Kapela. Rytuose kyla įspūdingas Pegaso žvaigždžių kvadratas. Į kairę nuo jo, viena paskui kitą, bemaž vienodais atstumais spindi 3-jų panašaus ryškio Andromedos žvaigždžių eilė. Virš Andromedos besidriekiančiame Paukščių Take išsiskiria „W“ pavidalo Kasiopėjos žvaigždynas. Po Andromedos ir Pegaso žvaigždėmis plačiai išsidriekusios spingsi neryškios zodiakinio Žuvų žvaigždyno žvaigždutės.

Rytuose iš už horizonto nyra garsusis Tauro žvaigždyno žvaigždžių spiečius – Sietynas (Plejados). Po kokios valandos paskui jį iškils ir ryškiausia Tauro žvaigždė – rausvasis Aldebaranas, įrėmintas kito padrikojo žvaigždžių spiečiaus – Hiadų. Prieš vidurnaktį paskui Taurą patekės ryškiausi žiemos dangaus žvaigždynai – Dvyniai ir Šienpjoviai (Orionas), o apie 3 val. – ir Didysis šuo su ryškiuoju Sirijumi, pranašaudami, kad ruduo jau persirito į antrąją pusę ir netruksime sulaukti žvarbos.

Planetoms atstovaus Marsas

Marsas vakarais vis aukščiau kils virš pietų horizonto, ryškiai švytėdamas tarp blausių Ožiaragio žvaigždyno žvaigždžių. Spalio 18 d. kiek aukščiau ir kairiau Marso atsidurs priešpilnis Mėnulis.

Saturnas vakarais spindės labai žemai už pietvakarių horizonto besileidžiančiame Šaulio žvaigždyne. Merkurijaus, Veneros bei Jupiterio nematysime.

Halio kometos dulkės žybčios orionidais

Spalio dangų puoš ir „krentančių žvaigždžių“ žybsniai. Nuo spalio 2 iki lapkričio 7 d. tarp ryškių rudens žvaigždžių kartas nuo karto blyksės gražias baltas garų uodegas paliekantys Šienpjovių (Orionidų) meteorai. Orionidais vadinami meteorai, kurių strėlės žvaigždėtame dangaus skliaute sueina į sritį ties Oriono ir Dvynių žvaigždynų riba, netoli Dvynių γ žvaigždės.

Šis meteorų srautas maksimumą pasieks naktį iš spalio 21 d. į 22 d. paryčiais, tuomet per valandą galima bus suskaičiuoti iki 20 meteorų žybsnių. Manoma, kad orionidai susiję su Halio kometos kosminėje erdvėje paskleistomis dulkėmis. Paskutinį kartą ši kometa prie Žemės buvo priartėjusi 1986 metais ir sugrįš vėl 2061 m.

Šiemet priešpilnio Mėnulio šviesa trukdys stebėti orionidus, todėl geriausias laikas stebėjimui bus paryčiais nuo 4 val., kuomet priešpilnis Mėnulis bus jau nusileidęs.

Prie bendro „krentančių žvaigždžių“ derliaus šį mėnesį taip pat prisidės dar keli, ne tokie gausūs, tačiau kartais ryškiais meteorais nudžiuginantys meteorų srautai: Pietų ir Šiaurės Tauridai, Andromedidai ir kai kurie kiti.

Jonas VAIŠKŪNAS