Mes turime 296 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2252
mod_vvisit_counterŠią savaitę:12439
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:88469
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Paminėtas Sąjūdžio 30-metis

2018 m. spalio 10 d., trečiadienis Nr.75 (1799)

Trisdešimt metų – tai daug ar mažai? Logiškiausia būtų tą laiko tarpą patyrinėti skirtingais aspektais. Žmogaus gyvenime 30 metų – tai daugiau nei trečdalis skirto gyvenimui laiko. Iki 90 juk tik vienas kitas išgyvena. Šalies ir tautos gyvenime 30 metų nėra jau tiek ir daug, bet kartais per tuos tris dešimtmečius įvyksta tokie pokyčiai, kad viskas keičiasi lyg kaleidoskope. Prieš 30 metų per Lietuvą nuvilnijęs Sąjūdis pasiekė ir Švenčionis. Čia taip pat atsirado Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, vyko susirinkimai, o bene galingiausia banga viskas išsiliejo per Sąjūdžio mitingą prie Bėlio. Prisimenu tą pakilimą, ne vieną puikią fotografiją tada padariau... Ir nors tada dar buvo daug nežinios projektuojant ateities viziją, bet išsiveržusios bangos jau nebuvo galima sustabdyti, ji lyg cunamis nušlavė buvusią santvarką. Dabar vėl gyvename laisvoje Lietuvoje, galime patys tvarkytis savo žemėje. Tiesa, kartais Briuselis primeta vieną kitą nuorodą... Gaila, kad sugebėję įsivesti savo valiutą, ją praradome, bet palikim šį kartą tuos pamąstymus ateičiai ir pakalbėkim apie renginius, skirtus Sąjūdžio 30-mečiui, kurie vyko šeštadienį.

30 metų sutilpo į penkias organizatorių numatytas stoteles. Pirmoji – Švenčionėliai. Čia, aikštelėje prie geležinkelio stoties rinkosi žmonės, susiruošę į Sąjūdžio 30-mečio paminėjimo renginį. Prisipažinsiu, kad nesitikėjau tiek žmonių pamatyti. Policijos ekipažų kolona pajudėjo į Cirkliškio memorialą, kur broliškame kape ilsisi Labanoro mūšyje žuvę Lietuvos partizanai. Apie tai, kaip buvo identifikuota ši vieta, kaip buvo įamžintas žuvusiųjų partizanų atminimas jau rašiau, o ir apie patį mūšį jau buvo ne kartą rašyta. Greta jau stovinčių kryžių atsirado dar vienas naujas – meno kūrėjo Juozapo Jakšto padarytas simbolinis suolelis, skirtas Adolfo Ramanausko-Vanago atminimui. Apie Lietuvos partizaninį judėjimą, apie Labanoro mūšį, apie čia palaidotus partizanus kalbėjo Juozapas Jakštas, Valdas Striužas, rajono meras, kuris ir gėles prie memorialo paminklo padėjo, buvo užsirašęs ir buvęs vicemeras Kęstutis Trapikas, bet jam žodis nebuvo suteiktas ir čia nieko naujo, gal bijota, kad Kęstutis Trapikas ims ir pasakys garsiai, kad planuojant renginius, skirtus Lietuvos 100-mečiui, buvo numatytos lėšos memorialo sutvarkymui, nes jau ir pagrindinį paminklą su gulinčiu kryžiumi reikia perdažyti, o takelių būklė – tiesiog apverktina... Padėtos gėlės buvo ir prie brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago atminimui skirto suolelio, po to buvo iššautos trys salvės, ir kolona, lydima policijos ekipažų, pajudėjo iš antrosios stotelės į trečiąją – koplytėlę, stovinčią Adutiškio g. sankryžoje. Čia stabtelėta trumpam. Trumpai buvo pakalbėta apie aistras, kunkuliavusias tada, kai vieni (sąjūdiečiai) norėjo atstatyti koplytėlę, kiti (tuometinė valdžia) sugalvodavo vis naujų reikalavimų, kad koplytėlė nebūtų atstatyta. Tačiau sąjūdiečiams pagaliau pavyko atstatyti koplytėlę.

Ketvirta stotelė – viršutinė aikštelė prie Bėlio ežero. Čia vėl laukė naujas siurprizas – paminklas signatarui Česlovui Kudabai atminti. Jį vėl padarė ne kas kitas, o Juozapas Jakštas. Gaila, kad tokie žmonės, kaip šviesaus atminimo signataras Česlovas Kudaba, anksti iškeliavo į amžinybę. Į amžinybę iškeliavo ir jau beveik šimtas aktyvių Sąjūdžio dalyvių. Jiems skirtos žvakutės buvo uždegtos aplink simbolinį laužą. Apie Sąjūdį mintimis dalinosi ir svečias – signataras Arvydas Juozaitis. Prisiminė prieš 30 metų buvusius įvykius ir Sąjūdžio veteranas Vytautas Stunžėnas. Aktyviai tuomet Sąjūdyje dalyvavęs Vytautas Bulka savo pasisakyme tuos 30 metų suskirstė į tris dešimtmečius – tris etapus: romantizmo, fanatizmo ir dabar visuose valdžios lygmenyse vyraujantį cinizmą. Lietuvos sąjūdžio Švenčionių skyriaus pirmininkas Juozapas Jakštas dėkojo visiems atėjusiems į Sąjūdžio 30 m. minėjimą ir prisidėjusiems prie jo parengimo. Buvo pasodintas ąžuoliukas prie profesoriui Česlovui Kudabai skirto paminklo.

O baigėsi Sąjūdžio 30-mečio paminėjimas penktoje stotelėje – Jukiškės kaime, Jakštų sodyboje. Čia šv. Mišias aukojo klebonas, kunigas, teologijos dr. Valdas Girdžiušas, kuris po šv. Mišių pašventino meno kūrėjo Juozapo Jakšto sukurtą Lietuvai skirtą memorialą, o pasibaigus renginio plane numatytai programai, niekas neskubėjo skirstytis, dalinosi prisiminimais, prisiminė prieš 30 metų vykusį virsmą, tuos, kurių jau nėra, bet jų tegul ir nematomas indėlis į kovą už Lietuvos laisvę vainikavosi pergale.

Imperatorius filosofas Markas Aurelijus rašė: „Laimingas yra tas žmogus, kuris pats sukūrė laimingą likimą; o laimingas likimas – tai geri sielos polinkiai, geri troškimai, geri darbai.“ Aš šeštadienį važiuodamas iš vienos stotelės į kitą, klausydamasis kalbų, mačiau daug laimingų žmonių... Laimingų todėl, kad jų svajonė gyventi laisvoje Lietuvoje išsipildė.

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis